Laiko brydė

Atnaujins generolo tėvų kapą


Ilgą laiką Gargždų senosiose kapinėse stovėjo apleistas paminklas su užrašu „Žemaičių šeima“. Tad ne visi žinojo, kad čia ilsisi Lietuvos partizanų vado generolo Jono Žemaičio-Vytauto tėvai Petronėlė (1886–1961 m.) ir Jonas (1872–1951 m.). Iniciatyvos atnaujinti kapą ėmėsi Klaipėdos rajono tremtiniai.


Kainuos apie 10 tūkst. Lt


Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo valdybos narys Česlovas Tarvydas „Bangai“ pasakojo, kad kapas bus atnaujinamas paaukotomis lėšomis. Prireiks apie 10 tūkst. Lt. „Finansiškai parems LR Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga bei Klaipėdos rajono savivaldybė. Paminklą gamins profesionalus meistras gargždiškis Vaclovas Gedmintas“, – informavo politikas. Jis užsiminė, kad kapą planuojama šventinti šių metų birželio 9 d.: „Tai bus šalies masto renginys, atvyks nemažai svečių. Be to, kartu paminėsime ir artėjančią Gedulo ir vilties dieną.“


Gargždų seniūnijos seniūnas Saulius Bakšinskis sakė labai teigiamai vertinąs iniciatyvą atnaujinti kapą: „Anksčiau nelabai kas žinojo, kad čia ilsisi partizanų vado tėvai. Dabar bus pateikta daugiau informacijos.“ Seniūnas priminė ir žinomą posakį „Kas nežino praeities, tas neturi ateities“.


Iš istorijos


Jonas Žemaitis-Vytautas – Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas. Tačiau jis buvo išduotas ir 1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.


Generolo tėvai paskutines gyvenimo dienas praleido tuometėje Laugalių senelių prieglaudoje. „Buvo kilę iš Šiluvos, tačiau gyveno daug kur: Kretingoje, Palangoje… Kai nebeturėjo sveikatos, apsigyveno Klaipėdos senelių namuose. Ten buvo priversti vadintis svetimomis pavardėmis, kad tik niekas jų neatpažintų, nesusektų KGB. Abu neišsidavė, jog yra vyras ir žmona. Vėliau uostamiesčio senelių namuose nebeliko vietos, tad sutuoktiniai 1952 m. apsigyveno Laugaliuose“, – prisiminė žymaus partizanų vado tėvų istoriją Tarybos narys Č. Tarvydas.


Yra išlikę duomenų, kad Petronėlė ir Jonas prieglaudoje gyveno atskirai. Vyras pirmojo aukšto kambaryje su trimis vyrais, o Petronėlė – antrojo aukšto kambarėlyje su keliomis moterimis. Kalbama, kad ji sirgo depresija, vis kartodavo, kad vaikai kažkur išvažiavo ir negrįžta. Buvo tyli, užsisklendusi savyje. Yra išlikęs Petronėlės mirties liudijimas. Pastarajame rašoma, kad ji mirė 1961 m. gegužės 2 dieną. Mirties priežastis – senatvė, vieta – Klaipėdos rajonas, Laugalių kaimas. Mirties liudijimas išduotas 1989 m. rugpjūčio 29 dieną. Duomenų apie tėvą Laugalių archyvuose nėra aptikta. Ir tiksli kapo vieta nežinoma.


Agnė ADOMAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių