Kyšių schemos pamažu trinamos iš atminties

Korupcija labiausiai paplitusi yra medicinos įstaigose, Savivaldybės administracijoje ir jos padaliniuose bei žemėtvarkoje – tokia yra Klaipėdos rajono gyventojų nuomonė, kurią jie išreiškė 2018 m. vykdytoje apklausoje. Pastarąją inicijavo Klaipėdos rajono savivaldybės Antikorupcijos komisija. Apie išvadas kalbamės su komisijos pirmininku, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariu Aivaru Vasyliumi.

Koją kiša nepotizmas

Anot A. Vasyliaus, komisija praėjusiais metais buvo susirinkusi 3 kartus, nagrinėta 12 klausimų. „Situacija dėl korupcijos mūsų rajone yra stabili, didelių pokyčių nėra, tačiau galima įžvelgti teigiamų tendencijų. Vis dėlto jei atkreipsime dėmesį į Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimus, tai mūsų Savivaldybė užima pakankamai aukštą vietą pagal giminystės ryšiais susijusių darbuotojų skaičių. Gyventojai įsitikinę, kad yra nepotizmo apraiškos. Dėl to tiek Klaipėdos rajono savivaldybė, tiek Administracija galėtų labiau pasistengti, kad tam nebūtų pagrindo ir tokia nuomonė nesiformuotų“, – akcentavo A. Vasylius.

Jis pabrėžė, kad kai kurios Savivaldybės įmonės nepateikia reikalingų dokumentų, nesilaiko teisės aktų. Dalis atsižvelgė į pastabas, tačiau yra ir tokių, kurie iki šiol apsiriboja lakoniškais atsakymais. Kad būtų galima didesnė kontrolė, reikėtų keisti atitinkamų įmonių įstatus.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas pretendentų į merus „Delfi“ studijoje debatuose pripažino, kad rajono Savivaldybėje yra dirbančiųjų, susijusių giminystės ryšiais. Tačiau akcentavo, jog konkursai nėra apeinami, vertinamos kompetencijos. „Iš giminės ar savo komandos nepriėmiau nė vieno“, – užtikrino jis.Tolerancijos ribos skirtingos

Dar spalio mėnesį buvo vykdoma Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų apklausa. Dalyvavo 69, t. y. 21,4 proc. visų Savivaldybės darbuotojų. Daugiau nei pusė apklaustųjų turi per 10 metų Savivaldybės administracijoje darbo patirtį. Respondentų nuomone, „kyšininkavimas“ (56 apklaustieji), „piktnaudžiavimas patikėta galia (valdžia, tarnyba) siekiant asmeninės naudos (52 apklaustieji) ir reikalavimas ir/ar priėmimas turtinės ir/ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas“ (46 apklaustieji) labiausiai atitinka korupcijos apibūdinimą.

Respondentų buvo klausiama, ar jie toleruotų (nematytų nieko blogo), jeigu jiems būtų pasiūlytas papildomas atlygis už atliktą darbą. Dauguma (41 apklaustasis) pažymėjo, kad netoleruotų, 24 negalėjo atsakyti (nežino), kaip pasielgtų tokioje situacijoje, ir 6 respondentai toleruotų.

Į klausimą, ar per pastaruosius 1 metus (dirbant Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje) susidūrė su situacija, kai buvo siūlomas kyšis, dauguma respondentų (64 apklaustieji) atsakė neigiamai, 4 nežinojo ir 1 susidūrė su tokia situacija: vėliau nurodė, kad siūlomo duoti kyšio forma buvo maisto produktai, daiktai, buvo siūloma atsilyginti kitaip.

A. Vasylius informavo, kad, rajono gyventojų nuomone, veiksmingiausia kovos su korupcija priemonė yra bausmės neišvengiamumas korupcinę veiklą vykdžiusiems asmenims bei korupcijos atvejų paviešinimas spaudoje, TV ir kitomis priemonėmis. Buvo respondentų, kurie nurodė susidūrę su kitomis korupcinėmis apraiškomis darbe ar darbinėje aplinkoje, pažymėjo „prekyba įtaka“ (4 apklaustieji), „protekcionizmas (savų protegavimas)“ ir „nepotizmas (giminių protegavimas)“ po 3 apklaustuosius. „Nė vienas respondentas apie tokią situaciją nepranešė kompetentingai institucijai ar vadovams, tačiau priežasčių nenurodė“, – pastebėjo Antikorupcijos komisijos pirmininkas A. Vasylius.

Daugėja apsisprendusiųjų neduoti

Apklausa dėl korupcijos buvo vykdoma ir tarp Klaipėdos rajono gyventojų. Jų nuomone, korupcija labiausiai paplitusi yra medicinos įstaigose (53,5 proc.), Savivaldybės administracijoje ir jos padaliniuose (45,8 proc.) bei žemėtvarkoje (36,8 proc.). Pastebėtina, kad 2016 m. taip pat buvo įvardintos šios sritys kaip labiausiai pažeistos korupcijos. Tačiau 2018 m. buvo žymiai mažiau teigusių, kad davė kyšius skirtingiems asmenims: medicinos darbuotojui – 29,6 proc. (sumažėjimas – 19,3 proc.), pareigūnui – 3,2 proc. (sumažėjimas 8,5 proc.), politikui – 3,2 proc. (sumažėjimas – 0,4 proc.), valstybės tarnautojui – 12,3 proc. (sumažėjimas 8,1 proc.), verslininkui – 5,8 proc. (sumažėjimas – 0 proc.). „Tokie tyrimo duomenys leidžia teigti, kad yra ženklios skirtingų korupcijos formų įvairiose srityse mažėjimo tendencijos. Tačiau respondentų komentarai išduoda, kad dalis kyšius duodančių asmenų suvokia tai kaip „dovanas“ ir „padėkas“, o ne kaip nusikalstamą veiklą“, – apibendrino A. Vasylius. Jis džiaugėsi, jog respondentų aplinkoje stebimi teigiami pokyčiai: piliečiai vis rečiau sugalvoja duoti kyšį. Daugėja asmenų, kurie yra apsisprendę apskritai ateityje neduoti jokio kyšio.

Agnė ADOMAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių