Kvietimas

Kūrybingos gargždiškės velykinių margučių paroda

Velykų švenčių neįsivaizduojame be margučių. Pamažu sugrįžta jų ridenimo ir daužymo varžybos, buvusios labai populiarios Lietuvos senoviniame kaime. Tačiau į mūsų buitį atėjusios modernaus amžiaus naujovės nustumia senuosius papročius.

Tradicinį velykinių kiaušinių marginimą dažnoje šeimoje jau pakeičia visa spalvų palete žaižaruojantys plastmasiniai, popieriniai, šokoladiniai kiaušiniai, kurių apstu parduotuvėse ir turgavietėse. Praktikas pasakys: kam vargti verdant, dažant, išpučiant ir marginant, jei kiek nori ir kokių nori gali nusipirkti…

Bet patikėkite – niekas nepakeis subtiliausiais raštais rankomis išmarginto tikro velykinio kiaušinio!

Kaip jis atrodo? Kokie marginimo raštai ir būdai? Kokiais dažais dažyti?

Visa tai pamatysime kovo 13 d., ketvirtadienį, 17 val. apsilankę Gargždų Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje atidaromoje Danutės Paškauskaitės velykinių margučių parodoje.

– Šia paroda norėjau pažymėti Lietuvos nepriklausomybės jubiliejinius metus, – sako Danutė Paškauskaitė. – Mano tėvų šeimoje visada tvyrojo patriotiškumo dvasia, tie jausmai buvo diegiami vaikams per didžiųjų katalikų ir valstybės švenčių tradicijas, per senelių pamokymus ir patirtį.

Kiek prisimena parodos autorė, jų šeimoje velykinių kiaušinių marginimas siekia kelias kartas. Močiutė kiaušinius dažydavo svogūnų lukštais, ąžuolo žievės, įvairių žolelių nuoviromis, paskui juos skutinėdavo peiliuku. Mama iš pradžių sveiką kiaušinį ar išpūstą lukštą išmargindavo vašku, paskui nudažydavo. Išpūstuosius sukabindavo ant kotelių arba sulapojusių berželio šakelių. To meno mokė ir tris savo vaikus. Danutė buvo jauniausia, maža, tad žiūrėdavo, kaip kiti daro, o broliai jau patys margindavo įvairiausiais raštais.

Danutė moka įvairių velykinių kiaušinių marginimo būdų, tačiau labiausiai mėgsta marginti vašku. Tai ypač didelio kruopštumo, atidumo ir laiko reikalaujantis darbas. Kiaušinis juk trapus daiktas – šiek tiek spūstelsi, ir sutrūks. Dažo ir margina be trafareto, kaip kai kas dabar mėgina pasilengvinti darbą. Storas ar plonas bus potėpio brūkšnelis ar visas ornamentas, priklauso nuo adatėlės storio ir vaško įkaitinimo. Atspalviai gaunami kurį laiką laikant kiaušinius vienos ar kelių spalvų dažuose. Sunkiausia yra nudažyti ir išmarginti išpūstų kiaušinių lukštus. Tiksliau ne išpučia, o baltymą ir trynį pamažu ištraukia medicininiu švirkštu. Tokiais puošiami Velykų medeliai, juos galima ilgai laikyti – juk kiekvienas margutis yra meno kūrinys.

Kiaušinių marginimo Danutė ėmėsi prieš kelerius metus, kai atsirado daugiau laisvo laiko. Be to, dabar nesunku įsigyti vaško ir dažų. Paroda rengiama pirmą kartą. Tačiau jos marginti velykiniai kiaušiniai jau yra pasiekę ir kitas šalis. Jų yra padovanojusi bičiuliams Vengrijoje, Jungtinėse Valstijose. Šiemet papuoš jaunos mokslininkės Agnės velykinį stalą Italijoje.

Gargždiškė Danutė Paškauskaitė žinoma kaip kūrybinga pedagogė, kelių vadovėlių autorė. Buvusioms mokinėms pažįstama ir kaip rankdarbių mokytoja. Puikūs jos siuvinėjimai, mezginiai, skiautiniai. O dabar galėsime susipažinti su dar vienu kūrybiniu pomėgiu – velykinių kiaušinių marginimu.

Aldona VAREIKIENĖ