Kontaktinį ugdymą nukels geresniems laikams

Ilgą laiką tęsėsi dejonės dėl nuotolinio ugdymo. Pagaliau Vyriausybei paskelbus, jog nuo pirmadienio į klases gali grįžti 5–11 klasių mokiniai, vis dėlto radosi mažai norinčiųjų. Didieji Lietuvos miestai dėl nedžiuginančių sergamumo rodiklių iškart atmetė šią galimybę ir pranešė mokslo metus baigsią nuotoliniu būdu, kitoms savivaldybėms palikta teisė apsispręsti.

Klaipėdos rajone norą grįžti į kontaktinį ugdymą išreiškė tik Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Judrėnų Stepono Dariaus skyriaus mokiniai ir tėvai, svarsto dar viena įstaiga.

Iš „Minijos“ progimnazijos mokytojų beveik visi 100 proc. pasisakė už mokslo metų užbaigimą nuotoliniu būdu.

Nuotolinis – priimtinesnis

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius informavo „Bangą“, kad po šią savaitę vykusio pasitarimo su ugdymo įstaigų vadovais, kurie pristatė kiekvienos įstaigos situaciją dėl grįžimo į mokyklas, išryškėjo tendencija – pačios švietimo bendruomenės (tėvai, pedagogai) nori šiuos mokslo metus baigti nuotoliniu, o ne mišriu būdu. Savo poziciją dėl mokslo metų užbaigimo nuotoliniu būdu pateikė ir Lietuvos moksleivių sąjunga.

„Norą grįžti į kontaktinį ugdymą išreiškė tik Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Judrėnų Stepono Dariaus skyriaus mokiniai ir tėvai. Kadangi rajone pradėjo veikti mobilaus tyrimų punkto autobusiukas, būtų sudaryta galimybė prieš grįžtant į klases pedagogams ir mokiniams išsitirti autobusiuke antigenų testais. Mokslo metai 5–11 klasių mokiniams baigiasi birželio 23 d., tad kai kurios mokyklos gali savo dabartinius sprendimus ir koreguoti. Yra įstaigų, dar svarstančių apie sugrįžimą“, – teigė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas A. Petravičius.

Labiausiai trūksta bendravimo

Judrėnų Stepono Dariaus skyriaus 5–6 jungtinės klasės auklėtoja Laima Dargevičienė sakė, jog klasėje mokosi 10 vaikų. „Labiausiai tėvai atkreipia dėmesį į tai, kad vaikai pasiilgo gyvo bendravimo, mokantis nuotoliu silpnėja komunikaciniai gebėjimai, vaikai nori bendraamžių“, – dėstė L. Dargevičienė. Anot jos, tik 3-jų vaikų tėvai išreiškė abejones dėl grįžimo į klasę. Vienas vaikas turi alergijų, baiminamasi, kad dalį ugdymo proceso organizuojant lauke jos gali paūmėti. Kito tėvai turi abejonių dėl testavimo. O trečio ugdytinio mama pasiskiepijo jau antruoju skiepu ir savijauta prasta, tad radosi baimių dėl skiepų, testavimo ir pan.

Pati pedagogė L. Dargevičienė atvirai sakė, kad pavargo nuo nuotolinio ugdymo, diena prasideda ir baigiasi prie kompiuterio ekrano, darbo valandos išsitęsė. Juk namuose neatsijungi nuo interneto, tad ir po darbo valandų toliau tęsiasi bendravimas su ugdytiniais, kuriems prireikia papildomos informacijos, paaiškinimo, ir tėvais dėl vienokių ar kitokių dalykų. Pašnekovė užsiminė, kad dalis ugdymo vyks lauke, dalis – patalpose. Nerimą kelia tai, kad dar yra neatsakytų klausimų, neaiškumų.

Remiasi apklausomis

Nė viena iš Gargždų mokyklų į kontaktinį ugdymą 5–11 klasių moksleivių nusprendė negrąžinti. Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos direktorius Egidijus Žiedas teigė, kad vidutiniškai tik 2–3 tėvai iš klasės sutinka grįžti į kontaktinį ugdymą, tad toliau bus tęsiamas nuotolinis mokymas.

Gargždų „Minijos“ progimnazijos direktorius Julius Gindulis pranešė, kad administracija vykdė apklausą, kuri parodė, kad apie 83 proc. 5–8 klasių mokinių pageidauja užbaigti ugdymo procesą nuotoliniu būdu, pereiti nuo gegužės 10 d. su testavimo sąlyga prie kontaktinio ugdymo – 8 proc., už mišrų ugdymą pasisakė taip pat maždaug 8 proc. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pozicija: apie 72 proc. užbaigti nuotoliu, 24 proc. – grįžti, 4 proc. pritaria mišriam ugdymui. Iš mokytojų beveik visi 100 proc. pasisakė už mokslo metų užbaigimą nuotoliu.

Kokios priežastys lėmė tokius apklausos rezultatus? „Pirmiausia, matyt, privaloma testavimo sąlyga. Antra – būkime biedni, bet teisingi – nebe daug liko, nepilnai du mėnesiai“, – svarstė progimnazijos direktorius J. Gindulis. Jis pastebėjo, jei grįžtų vyresnieji, būtų sudėtinga užtikrinti ir visus saugumo reikalavimus, nes dabar kontaktiniu būdu besimokantys pradinių klasių mokiniai yra išskirstyti po visą progimnazijos pastatą, kad būtų kuo mažiau kontaktų.

Gimnazijoje – tik abiturientai

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorė Ona Sturonienė, paprašyta pakomentuoti situaciją gimnazijoje, atsakė: „Kol kas daugumos tėvų ir mokinių nuomonė tokia, kad mokslo metus derėtų baigti nuotoliu, tik 16 proc. sutiktų grįžti į kontaktinį ugdymą ir testuotis. Tėvai įvardijo įvairias priežastis: didelis užsikrėtimų skaičius rajone; rizika užsikrėsti ir platinti virusą artimoje aplinkoje; gimnazijoje neįmanoma užtikrinti saugių atstumų, klasėse sėdi per daug mokinių; jei rastųsi židinys, vėl tektų grįžti į nuotolinį; mokiniai jau turi režimą; grįžus užtruktų adaptacija ir pan.“

Šiuo metu „Vaivorykštės“ gimnazijoje kontaktiniu būdu mokosi abiturientai, į klases jie grįžo nuo šio pirmadienio. Lankomumas pavyzdingas, pavyzdžiui, antradienį iš 133 abiturientų nebuvo tik 3. „Dar niekada nebuvo tokio gero lankomumo. Visi suprato, kad egzaminus teks laikyti. Mokslo metų eigoje, kai susitikdavome virtualioje platformoje, buvo klausiančiųjų gal vis dėlto egzaminus atidės, dabar jau kiekvienam kepurė dega, esame finišo tiesiojoje“, – pastebėjo O. Sturonienė. Pasak jos, tiek abiturientai, tiek pedagogai ir per pamokas dėvi kaukes, laikosi saugos taisyklių. Apie 50 proc. abiturientų yra pasiskiepiję, dalis persirgę, kiti tikrinasi profilaktiškai. „Jau įpratome gyventi pandemijos sąlygomis, nebereikia vaikščioti iš paskos, gal tik kartais tenka priminti, kad dezinfekuotųsi rankas“, – su šypsena sakė gimnazijos direktorė.

VERTA ŽINOTI

• Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informavo, kad ugdymą organizuojant kontaktiniu būdu užtikrinamas mokinių ir įstaigose kontaktiniu būdu dirbančių darbuotojų profilaktinis tyrimas koronaviruso infekcijai diagnozuoti arba savikontrolė greitaisiais antigenų testais.
• Profilaktinis tyrimas diagnozuoti arba savikontrolė galimai koronaviruso infekcijai nustatyti gali būti neatliekami tiems mokiniams, kuriems ugdymas organizuojamas atvirose erdvėse. Taip pat testuotis neprivaloma pradinukams (jei savivaldybė nenusprendžia kitaip), kurie lanko mokyklas savivaldybėse, esančiose mažesnio sergamumo zonoje.
• 5–11 klasių mokiniams testavimas privalomas visose savivaldybėse, abiturientams testavimas tik rekomenduojamas – daugiau kaip pusė jų pasiskiepijo arba yra įgiję imunitetą.
• Siūlomas trejopas testavimas: kaupinių metodu, greitaisiais antigenų testais mokyklose prižiūrint asmens sveikatos specialistui ir greitaisiais testais prižiūrint mokytojui. Testavimo tvarką ir visas būtinas saugumo sąlygas mokyklose nustatys sveikatos apsaugos ministras, apie tai mokyklos bus informuotos. Kiekviena savivaldybė galės pasirinkti jai priimtiną testavimo būdą.

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr. iš „Bangos“ archyvo