Konfliktinė situacija

Slengių kapinių ramybė paskęs statybose?

Didžiąsias metų šventes Sendvario seniūnijos gyventojams sudrumstė kilęs sąmyšis dėl Slengių kapinių. Pastarųjų plėtimąsi Klaipėdos rajono savivaldybės taryba buvo numačiusi dar 2006 metais, patvirtindama atitinkamą detalųjį planą. Bėda ta, kad tuo pačiu metu buvo tvirtinami ir kelių privačių žemės sklypų detalieji planai bei pradėti formuoti nauji sklypai, patenkantys į naujai nustatytą kapinių sanitarinės apsaugos zoną. Tad kilo konfliktas: vieni nori matyti besiplečiančias kapines, o kiti – dygstančius namus. Kas teisus, iki šiol aiškinasi teisėsaugos institucijos.

Koją pakišo privatizavimas

Anot Sendvario seniūnijos seniūno Juozo Lingio, kapinėse žmonės laidojami apie du šimtmečius, tai liudija ant paminklų esančios datos. „Aplink buvo atlikti įvairiausi tyrinėjimai, rasta senų kapaviečių“, – kalbėjo J. Lingis. Jo nuomone, didžiausia klaida buvo padaryta, nusprendus netoli kapinių grąžinti žemes, kurios tada buvo dar žemės ūkio paskirties. Prasidėjo privatizavimo procesas, kurio reikėjo vengti, kiek įmanoma. Nepaisant to, žmonės pasitvirtino privačių žemės sklypų detaliuosius planus, kuriais žemės paskirtis buvo pakeista į namų valdas, ir pradėti formuoti nauji sklypai, patekę į minėtą naujai nustatytą kapinių sanitarinės apsaugos zoną. Dabar gyventojai tikina, kad sklypus pirko net neįtardami, jog kapinės veikia ir rajono Savivaldybės taryba yra numačiusi jų plėtrą. Tačiau gyventojų nusiskundimai, esą jie nieko nežinojo, Sendvario seniūnijos seniūno neįtikina. „Kaip turėdamas automobilį gali nežinoti, kad nėra variklio?“ – retoriškai klausė jis.

Kreipėsi į prokuratūrą

Įsigijusieji sklypus taip pat nelinkę pasiduoti. Jie ir toliau tikina, kad dokumentuose nefigūravo Slengių kapinės. Daugelis jų manė, kad jos apskritai neveikia. 38 asmenys kreipėsi į prokuratūrą su prašymu ginti jų interesus ir išsiaiškinti, ar Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nepažeidė teisės aktų reikalavimų bei nuostatų, tvirtindama kapinių plėtrą numatantį detalųjį planą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė nutartį, kuria laikinai, kol byla bus išnagrinėta teisme, buvo sustabdytas minėtas 2006 m. rajono Savivaldybės tarybos sprendimas. Apie tai buvo informuota ir kaimo bendruomenė. Tada ir kilo didžiausias sąmyšis, mat pasklido žinia, kad, kol vyks tyrimas, kapinėse gyventojai negalės laidoti mirusiųjų. „Kas bus, jei iškeliausim anapilin, o neturėsim, kur amžinojo poilsio atgulti“, – kalbėjo sunerimę Sendvario seniūnijos žmonės. Per vieną savaitgalį Slengių kaimo bendruomenė surinko net 441 parašą dėl kapinaičių išsaugojimo, vėliau surengė susirinkimą, į kurį pakvietė ir Seimo narę Agnę Bilotaitę. Nepabijojo kreiptis ir tiesiai į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. Jie atvirai prašė apginti ne kelių dešimčių verslininkų, bet šimtų kaimo žmonių interesus.

Laidoti galima

Gyventojų aktyvi pozicija davė teigiamų rezultatų. Klaipėdos apygardos prokuratūra neseniai išplatino pranešimą spaudai. Pastarajame informuojama, jog kapinių veikla nėra draudžiama. „Teismas dar nepradėjo nagrinėti administracinės bylos, jis tik taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, tai yra sustabdė ginčijamo administracinio akto galiojimą, kuriuo praplečiama kapinių teritorija. Tačiau minėta teismo nutartis neuždraudžia vykdyti kapinių veiklos ir laidoti mirusiųjų turimuose šeimyniniuose kapuose“, – paaiškino medžiagą dėl viešojo intereso gynimo teismui rengusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė Kornelija Rušinaitė.

Tikinama, kad teismui prokuratūros pateikto prašymo esmė yra ne uždrausti laidoti senosiose Slengių kapinėse, o panaikinti galimai neteisėtą sprendimą, kuriuo patvirtintas Slengių kapinių detalusis planas, numatantis kapinių išplėtimą.

Komentarai

Seimo narė Agnė BILOTAITĖ: „Slengių kapinaitės – tai senos istorinės kapinaitės, kurios yra labai reikalingos ir svarbios vietos bendruomenei. Tuo įsitikinau, dalyvaudama susitikime su vietos gyventojais. Šių kapinaičių svarbą įrodo ir tai, kad per savaitgalį kaimo žmonės surinko 441 parašą dėl kapinaičių išsaugojimo.

Tuo tarpu Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo tyrimą po to, kai gavo 38 žmonių prašymą ginti jų interesus.

Čia iškyla dilema – kas yra viešasis interesas, kurį reikia ginti – kaimo bendruomenės ar keleto verslininkų, kurie tiesiog nori pasipelnyti perpardavę sklypus? Mano nuomone, ginti reikia žmones, kurie čia daug metų gyvena ir gyvens. Žmogus ir elementarus žmogiškumas visada turi būti pirmoje vietoje.

Apsilankius apygardos prokuratūroje ir išdėsčius visus argumentus, prokuroras pažadėjo imtis priemonių. Pirmiausia, kad būtų panaikintas apribojimas laidoti savo artimuosius šiose kapinaitėse. Be to, manau, kad prokurorui buvo naudinga išgirsti ir kitą pusę, kad galėtų kuo objektyviau ir teisingiau išnagrinėti šią problemą.

Kaip Seimo narė stebėsiu ir rūpinsiuosi, kad ši problema būtų kaip galima teisingiau ir greičiau išspręsta.“

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas BANEVIČIUS: „Slengių kapinių detalusis planas buvo pradėtas rengti vietinių gyventojų prašymu. 2006-08-24 Savivaldybės taryba patvirtino kapinių žemės sklypo detalųjį planą, numatantį kapinių praplėtimą. Šiuo metu minėto Tarybos sprendimo galiojimas Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi yra laikinai sustabdytas. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nesutinka su teismo nutartimi ir atskiruoju skundu apskundė ją aukštesnės instancijos teismui. Artimiausiu metu turėtų įvykti teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjamas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymas panaikinti minėtą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimą.“

Agnė ADOMAITĖ