Konfliktinė situacija

Pagalbos neprisišaukę gelbėdamiesi „nuskandino“ kaimynus

Kelių narių prašymą į „Bangos“ redakciją atnešusi Gargžduose įsikūrusios sodininkų bendrijos „Minija“ narė R. Riaukienė tikino atėjusi ne norėdama apskųsti kaimynus ar bendrijos vadovybę, o pagalbos prašyti. „Gatvėje priešais namą tyvuliuoja ežeras, neišmanome, ką daryti“, – sakė ji.

Visiems susitarti nepavyko

Senojo tako gatvelė yra pačiame „Minijos“ sodo pakraštyje. Gal kadaise ten iš tiesų tako būta. Karjero dugne. Taip suformuota ir gatvelė – iki pat sodo tvoros po truputį žemyn besileidžianti. Ja nutekėdavo ir lietaus, ir tirpstančio sniego vandenys. Kol sklypus įsigiję ir namus pasistatę bendrijos nariai A. Janušauskas ir K. Ivancienė ne tik paaukštino jos pagrindą, bet ir garažus ant jo pasistatė. Nutekantis vanduo grįžo atgalios, prie gretimo A. Žemgulio sklypo. Šis gatvelės lygį tiek pakėlė, kad vanduo pasitraukė ir sustojo prie J. Riaukos tvoros. Nuo čia gatvelė kyla į viršų, vanduo į kalną nelipa, tad ir nuleisti jo nebėra kur. Belieka ieškoti pagalbos.

Gatvelę pertvarkę jos gyventojai „Bangos“ korespondentę tikino niekam pikto ar blogo nenorintys, tačiau visiems kartu susitarti nepavykę, bendrijos valdžia taip pat neskubėjusi į pagalbą, tad kiekvienas gelbėjęsis savaip. A. Janušauskas parodo gatvelėje įrengtą ir akmenėliais užžertą vandens rinktuvą. „Įleidome kartu su kaimynu, surenka perteklinį vandenį“, – paaiškina jis. Deja, į šį šulinį suteka tik prie garažų besitelkiantis vanduo. Tokie pat rinktuvai įrengti ir palei gatvelę A. Janušausko bei gretimame A. Žemgulio sklypuose. „Į juos vanduo iš sklypo suteka“, – paaiškina vyrai. A. Žemgulis į korespondentės pastabą, kad pakėlė gatvelės lygį ir dėl to pas kaimyną J. Riauką telkiasi vanduo, atsako: „Skendau kelerius metus, nuo tada, kai čia įsikūriau. Pagalbos neprisišaukiau, tad nusprendžiau pats gelbėtis.“ Į priekį pasistūmėjusi pelkė nedžiugina, vaikai sunkiai į mokyklą išbrenda, tačiau prie pačių sklypų sausa.

Taigi du kaimynai susitvarkė, kaip patiems buvo patogiau, o trečiajam, į kurio patvorį visos gatvelės vanduo suteka, tarsteli: „Jūsų problemos…“

Sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas Gintautas Polionovas papriekaištauja, kad gatvelės gyventojai savavališkai pasistatė garažus, užtvenkė nutekėjimą. „Iki šiol neturėjome nė vieno šios gatvelės bendrijos nario prašymo raštu dėl besitvenkiančio vandens. Buvo puiki proga pasitelkti AB „Hidrostatyba“ techniką, būtume įrengę nuotaką, tačiau tada visi tylėjo. Turbūt todėl, kad patys nesilaiko įstatymų nei bendrijos įstatų“, – svarsto jis.

Įstatymas ir realybė

Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. išvardija visus bendrosios nuosavybės teise sodininkams priklausančius įrenginius bei objektus, tarp kurių minimi ir vidaus keliai (dabar – gatvės). Tuo pačiu straipsniu bendrijos nariai įpareigojami laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir „be bendrijos valdymo organo leidimo savavališkai nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti mėgėjiško sodo teritorijos bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų“ (ištr. iš įstatymo – aut. pastaba). Labiau nei aišku – Senojo tako gatvelėje be bendrijos valdybos sutikimo negalėjo atsirasti nei pylimėlių, nei tuo labiau garažėlių.

Tad kas turi tvarkyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius vidaus kelius, kurie yra valstybės nuosavybė ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektas? Įstatymo 6 str. naujutėlis papildymas (priimtas 2010 m. spalio 1 d.) byloja „Bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus, perima ir tvarko savivaldybės administracija, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šio bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka“ (citata iš įstatymo – aut. pastaba). Įstatymas gražiai viską nurodo, tačiau įgyvendinti jį sudėtinga. Kadastriniai matavimai kainuoja didžiulius pinigus, o savivaldybės gaunamų keliams tvarkyti lėšų neretai net miestelių gatvėse duobėms užtaisyti pritrūksta. Taigi, įsibridę į kelio dalyje atsiradusį ežerą, puikiausiai suprantame, kad įstatymų leidėjai tokių problemų nėra nei matę, nei girdėję. Neseniai susitikime su sodininkų bendrijų pirmininkais dalyvavęs Seimo narys K. Daukšys entuziastingai ištarė: „Su keliais mes jau susitvarkėme“ ir labai nustebo išgirdęs, kad realybėje nič nieko nepadaryta. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas taip pat tik rankas kratė: „Neturime lėšų…“ Taigi, kaip anais senais laikais „Dievas aukštai, ciesorius toli“, o mes pelkėje.

Drausminimas – kietas riešutėlis

Kokią išeitį rasti Senojo tako gyventojams? Įstatymas reikalauja pakviesti valstybinės statybų priežiūros inspekcijos pareigūnus išsiaiškinti, kaip ant kelio atsirado garažai ir ką su jais daryti. Kietas riešutėlis, juk savininkai lengvai nepasiduos. Taip pat reikėtų išardyti iš naudoto asfalto supiltą ir taip pakylėtą gatvelės pagrindą. Taip kelias grįžtų į pradinę padėtį, ir būtų pašalinti įstatymo pažeidimai. Tik ar pavyks vandenį pašalinti? Juk sodo kraštas (buvusio karjero dugnas – aut. pastaba) atsiremia į buvusios duonos gamyklos teritoriją, kuri žymiai aukščiau, nes iš jos žvyro niekas nekasė. Ir čia vanduo nelips į kalną.

Bendrijos valdybos pirmininkas G. Polionovas nusiteikęs ryžtingai. „Sukviesime valdybą, supažindinsiu su bendrijos narių prašymu, išaiškinsiu situaciją, siūlysiu kreiptis į kontroliuojančias institucijas. Pareigos reikalauja taip elgtis. Jei nedrausminsime įstatymo ir bendrijos vidaus taisyklių pažeidėjų, leisime statyti ar kasti, kur panorėjus, greitai sode ir takelių, ne tik gatvių neliks, – daro išvadas G. Polionovas. – Kai savavališki statiniai bus pašalinti, nedelsdami reaguosime į Senojo tako bendrijos narių prašymą. Parengsime projektą, vandenį suvaldysime.“

Aida ŠAUKLYTĖ