Konfliktinė situacija

Labdaringo maisto dalybos kelia įtarimų

„Anksčiau pasiimdavome pilnas dėžes įvairių produktų, kuriuos per „Maisto banką“ dovanoja prekybos tinklas IKI. Niekas nekainuodavo. Tačiau neseniai teko pirkti, pavyzdžiui, tortą. Tikriausiai paramą skirstančios moterys sumanė užsidirbti“, – įtarimų pažėrė iš Endriejavo į „Bangos“ redakciją anonimiškai paskambinusi moteris. Tokias kalbas kategoriškai paneigė parama maisto produktais besirūpinanti Endriejavo bendruomenės pirmininkė Eugenija Selskienė: „Aukoju savo laiką, energiją, kad tik žmonėms būtų geriau. Apie jokį uždarbiavimą nėra net kalbos. Labai skaudu, kai susilauki tokių atgarsių.“

Vienintelė bendruomenė

Redakcijoje apsilankiusi Endriejavo bendruomenės pirmininkė pasakojo, kad sutartis su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“ yra pratęsta jau antrą kartą. „Viskas prasidėjo nuo to, kad vienas gyventojas man pasakė, jog minėtas fondas dalina IKI atiduodamus besibaigiančio galiojimo produktus. Tad susisiekiau su organizatoriais, pastariesiems pavyko įrodyti, jog Endriejavo bendruomenė užsiima socialine veikla, tai buvo viena iš pagrindinių sąlygų. Šiuo metu esame vienintelė bendruomenė, gaunanti tokią paramą visoje Klaipėdos apskrityje“, – pasakojo E. Selskienė. Endriejavo seniūnijos seniūnė Laimutė Šunokienė patikino, kad gaunami produktai iš IKI į gyventojų rankas atkeliauja bendruomenės pirmininkės iniciatyva: „Seniūnija prisideda tik tiek, kad socialinė darbuotoja, kiek žinau, pateikia sąrašą šeimų, kurios gauna minimalias pajamas.“

Anot Endriejavo bendruomenės pirmininkės, anksčiau tokių šeimų buvo 30, o dabar jų skaičius išaugo iki 90, tad natūralu, jog gaunamų prekių kiekis sumažėjo.

Atsiskaito „Maisto bankui“

Kiekvieną antradienį E. Selskienė savo automobiliu važiuoja į Klaipėdą, kur pasiima „Maisto banko“ savanorių sukrautus produktus. „Iš viso tenka nuvažiuoti 190 km, kelionės išlaidų man niekas neapmoka, viską darau gera valia. Išvažiuoju 11 val., grįžtu 13.30 val., o kol išdalinam produktus, jau ir 15 val. Kiti dar neateina pasiimti, tai suk galvą, kam atiduoti“, – kalbėjo pašnekovė. Ji pasakojo, kad būna visko. Kartais, anot E. Selskienės, automobilis taip prigrūdamas produktų, jog po to ir sutraiškytų pomidorų, ir jogurtų randa ant automobilio atlošų, tad tenka viską valyti. Gaunamų produktų kiekis kaskart būna skirtingas. Be to, bendruomenės pirmininkė patikino pati negalinti pasirinkti produktų. „Kartą gavau 25 kg sveriančią 1 dėžę ožkų sūrio, kurio niekas nenorėjo, o man tai teko „Maisto bankui“ už jį atsiskaityti. Lygiai tas pats buvo su pomidorais, kruopomis… Anksčiau „Maisto bankui“ nereikėjo už nieką mokėti, tačiau jiems taip pat kainuoja kuras, sandėliavimas, tad atsirado simboliniai mokesčiai, skaičiuojami pagal gaunamų prekių svorį. Kiekvieno ketvirčio pabaigoje gaudavome sąskaitą faktūrą, kad, pavyzdžiui, turime sumokėti 240 Lt, dar papildomai 4 Lt kaskart kainuoja banko atliekamos pinigų pervedimo operacijos. Dabar pagal sutartyje pateiktas sąlygas bendruomenė įsipareigoja už paramą sumokėti kiekvieną mėnesį po 80 Lt, papildomai 4 Lt kainuos banko paslaugos“, – sakė E. Selskienė. Anot jos, kad būtų iš ko atsiskaityti su „Maisto banku“, šeimos, gaunančios produktus, turi sumokėti po 1 Lt nuo kiekvieno šeimos nario.

5 proc. – už savanorystę

Pašnekovė, paklausta, kaip galėjo išeiti, kad moteris pirko tortą, atsakė: „5 proc. gaunamų maisto produktų priklauso už savanorystę. Tad galėjo atsitikti, jog tortą pardavėme. Pamenu, kad buvo 2,5 kg tortas, parduotas už simbolinius 5 Lt. Tačiau jų į kišenę neįsidėjome, o pridėjome prie tų, kuriais atsiskaitome „Maisto bankui“ , taip pat už pinigų pervedimo operacijas“, – sakė bendruomenės pirmininkė. Ji akcentavo, kad kaskart dalindama produktus turi skaičiuoti pinigėlius, kad tik užtektų vėliau atsiskaityti labdaros ir paramos fondui. Pasak jos, jei lieka produktų, juos parduoda už juokingai mažas kainas. Pavyzdžiui, duonos kepalas kainuoja – 0,20–0,50 ct.

Pašnekovė užsiminė, kad po tokių kaltinimų nebenorinti užsiimti šia veikla ir laukianti, kada baigsis sutartis. „Žmonės yra kupini įtarimų. Štai kartą parsivežiau 5 dėžes duonos, pradėjome dalinti, o atėjusios moteriškės iškart pradėjo burnoti, jog aš neva dešras pavogiau ir tik duoną palikau. Išties pikta, kai darai gera, o sulauki… Seniūnijos socialinė darbuotoja, kuri man kartais padeda išdalinti produktus, taip pat nebeturi jokio ūpo“, – su nusivylimo kartėliu kalbėjo E. Selskienė. Endriejavo seniūnijos socialinė darbuotoja Danutė Lukauskienė svarstė, kad galbūt žmonės anksčiau viską įprato gauti nemokamai ir jiems dabar sunku persiorientuoti. „Kita vertus, mums tikrai priklauso 5 proc. už savanoriavimą, tad galime tuos produktus parduoti ir surinktomis lėšomis atsiskaityti „Maisto bankui“. Aš niekada neėmiau jokių prekių, nes viską pati užsiauginu, nereikia man kokių vaisių ar pelėsinio sūrio“, – „Bangai“ sakė D. Lukauskienė.

IKI pozicija

Prekybos tinklo IKI Komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta „Bangai“ sakė, kad jų tinklas išties neprekiauja paskutinę dieną galiojančiais maisto produktais. „Žinoma, galėtume juos parduoti su 50 proc. nuolaida, tačiau to nedarome. Mūsų tikslas, kad pirkėjas žinotų, jog IKI pirkti produktai gali būti vartojami dar mažiausiai 24 val.“, – kalbėjo pašnekovas. Anot jo, tokiu būdu atsirado poreikis besibaigiančio galiojimo produktus kažkam atiduoti, tad buvo ieškoma partnerių. „Maisto bankas“ tam puikiai tiko. „Ryte atvažiuoja „Maisto banko“ savanoriai ir pasiima jau suruoštus produktus. Jie gaminius paskirsto ir tą pačią dieną išdalina gyventojams, kad šie galėtų juos iškart suvartoti“, – sakė V. Lopeta. Pasak jo, iš pradžių taip buvo daroma tik 10 Vilniaus parduotuvių, o dabar jau dalyvauja visos IKI tinklo parduotuvės. Projektas tęsiasi trejus metus. „Tokiu būdu per metus labdarai paaukota 12 milijonų litų. Laimi abi pusės, gyventojai gauna produktų, o mums nereikia rūpintis, kur padėti besibaigiančio galiojimo gaminius“, – kalbėjo Komunikacijos skyriaus vadovas. Dažniausiai lieka pieno produktų, duonos, vaisių, daržovių, mat jų galiojimo terminai yra trumpesni. Tačiau pasitaiko ir vytintos mėsos… „Negalime atiduoti tik sveriamų mišrainių ir mėsos, mat šie produktai turi būti laikomi atitinkamomis sąlygomis. Visa kita esame suderinę su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba“, – informavo V. Lopeta.

KOMENTARAS

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ savanorių koordinatorė Vakarų Lietuvos regionui Loreta DANUPIENĖ: „Produktams suvežti reikia mašinų, kuro, jiems tinkamai sudėti būtini sandėliai, o tam, kad būtų perskirstyti, reikia žmonių jėgos. Tad yra paramos tvarkymo mokestis. Jis tikrai nėra skirtas atsiskaityti už produktus, nes IKI atiduoda maistą nemokamai. Tačiau simboliškai mokestis skaičiuojamas 0,14 ct už 1 kg. Sutikite, juk už tokią sumą tikrai nenusipirksite kilogramo maisto? Pavyzdžiui, gegužės paskutinį antradienį Endriejavo bendruomenei atiteko 190 kg produktų, vadinasi, jie turės sumokėti apie 27 Lt. Noriu akcentuoti, kad bendruomenės pirmininkė kiekvienąkart nežino, kiek ir kokių produktų gaus. Ji negali pasirinkti prekių, viskas būna jau paskirstyta. Kaip produktai yra dalinami bendruomenėje ir kaip surenkamos lėšos paramos tvarkymo mokesčiui sumokėti, individualus kiekvieno paramos gavėjo reikalas. Šiuo atveju, manau, ne visi žmonės tinkamai įvertina gerus darbus. Jei jau skaičiuojame, tai skaičiuokime viską, pridėkime išlaidas už bendruomenės pirmininkės sunaudojamą kurą, mašinos eksploataciją ir kt. Artimiausiu metu norėtume atvykti į Endriejavą ir žmonėms plačiau pristatyti projektą, kad jie galėtų objektyviai vertinti. Išties Endriejavo bendruomenė yra vienintelė, kuri gauna tokio pobūdžio paramą Klaipėdos regione. Tiesa, esame gavę ir oficialų Kvietinių bendruomenės prašymą, tačiau kol kas dėl produktų mažo kiekio negalime jų priimti į savo būrį, bet tikimės, jog vasarą pavyks. Be to, produktus tiesiai iš Gargžduose įsikūrusios IKI parduotuvės pasiima Gargždų socialinių paslaugų ir Klaipėdos rajono paramos šeimai centrai. Anksčiau projekte dalyvavo ir Priekulės socialinių paslaugų centras.“

Agnė ADOMAITĖ