Konfliktinė situacija

Plastmasės gamyklos kaimynystėje Maciuičiai jaučiasi nesaugūs

Plastmasės perdirbimu ir produkcijos gamyba dešimtmetį Maciuičių kaime užsiimančią įmonę gyventojai veja lauk. Netikima kvalifikuotų specialistų išvadomis, kad apie 540 tonų plastmasės per metus perdirbanti įmonė neteršia aplinkos ir nekenkia greta įsikūrusių sodybų šeimininkų sveikatai. Aplinkosaugininkai tokius kaltinimus nuginčija ir teigia, jog antrinių žaliavų perdirbimu užsiimančios įmonės veiklą reikėtų sveikinti.

Skundžiasi garsais ir kvapais

Verslininko noras modernizuoti gamybos patalpas sulaukė vietos bendruomenės nemalonės. Dešimtmetį Maciuičiuose individualios įmonės savininkas Vidas Puidokas perdirbdamas plastmasę lieja kapų žvakių indelius, plastmasines dėžes, detales paletėms, taip pat polietileno plėvelę. Sumanęs parengti gamybinės veiklos sanitarinės apsaugos zonos specialųjį planą verslininkas privalėjo atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (PVSV). Antradienį į atlikto vertinimo ataskaitos viešą pristatymą susirinkę vietos gyventojai netvėrė pykčiu – ar gali būti, kad, anot jų, garsiai veikianti ir nemalonius kvapus skleidžianti gamykla neturi įtakos gyvenimo kokybei? „Keista, jog tokiai įmonei šioje teritorijoje nėra jokių veiklos apribojimų. Juk čia pat yra ichtiologinis draustinis, Maciuičių piliakalnis, teka upė. Greta esančiame sklype ruošiamės statyti namą ir jau penkerius metus renkame įvairius leidimus, lyg turėtume įrodyti, kad namas nebus kenksmingas aplinkai“, – stebėjosi maciuitiškė Kristina Lankutienė. Jauna šeima sprendžia dilemą, ar verta kurtis šioje teritorijoje. Kaimynystėje gyvenanti Ona Daukšienė teigė, kad įmonė vietos gyventojams seniai buvo it mįslė, o apie jos veiklą esą iki tol nieko konkretaus nežinoję. Maciuičių ir Kalniškės bendruomenė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikė raštą su 100 gyventojų parašais, prašydami išsiaiškinti, ar įmonė gali veikti. Baiminamasi, kad įmonė ateityje plėsis. Gyventojai prasitarė, kad ne kartą dėl sklindančio blogo kvapo net naktį pabudus yra tekę užsidaryti langus ir svarstė, ar jis negalįs sklisti iš įmonės teritorijos.

Pusės kilometro atstumu įmonės teritorijos gretimybėse yra dvidešimt šeši vienbučiai gyvenamieji namai ir apie 105 gyventojai. Tačiau teritorijos paskirčiai įmonė nenusižengia – sklypas skirtas pramonės ir sandėliavimo objektų statybai.

Matavimai prieštarauja realybei

PVSV V. Puidoko įmonės gamybinei veiklai atlikusios UAB „Pajūrio planai“ vadovui Rolandui Aušrai sunkiai sekėsi perkalbėti gyventojus. Anot R. Aušros, vertinimas atliktas įvertinus įrenginių skleidžiamą cheminę ir fizikinę taršą. Esą nors ir rasta išsiskiriančių cheminių teršalų, t. y. kietųjų dalelių, etilacetato, tolueno, butilacetato, ksileno bei į orą išsiskiriančių kvapų, tarša už įmonės teritorijos neviršija normų. Anot projekto vadovo, atlikti triukšmo matavimai taip pat parodė, kad garsas tik vienu atveju viršijo leistiną normą. Tačiau žmonės akcentavo, kad tai – tik teorija. „Įjunkite pjūklus, parodykite, kokie garsai sklinda pjaustant plastmasinius kibirus. Neįmanoma tvertis“, – teigė gyventojas Zigmas Sermontis.

Įmonė, anot vadovo V. Puidoko, dirba trimis pamainomis. Dieną vykdomi gamybos procesai, naktį – technologiniai. Esą triukšmas dažnai užsitęsia po darbo valandų, mat vadovaujamasi viešosios tvarkos įstatymo nuostatomis – triukšmauti gyvenamojoje aplinkoje leidžiama iki 22 valandos. Esą dažniausiai darbuojamasi iki 20 val.

Maciuičių ir Kalniškės bendruomenės pirmininkė Alina Petkevičienė įsitikinusi, kad gamybos įmonei ne vieta vystyti veiklą greta sodybų. „Mūsų bendruomenė jauna, perspektyvi, besiformuojanti. Mes irgi norime gyventi, tačiau iš vienos pusės grasina vėjo jėgainėmis, iš kitos – gamykla. Tas pats, lyg pasistatytum tualetą virtuvėje ir viską čia pat atliktum“, – vaizdžiai maciuitiškių padėtį apibūdino Romualdas Petkevičius.

Įmonė turi leidimą

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą visuomenei pateikęs R. Aušra akcentavo, kad įmonėje negalimi sudėtingi technologiniai procesai, mat čia nėra vandentiekio, kanalizacijos. Esą geriamas vanduo atvežamas, lauke pastatyti biotualetai, gamybos procese plovimų neatliekama. Tokiomis sąlygomis čia dirba 35 darbuotojai.

V. Puidokas „Bangai“ tvirtino, kad jo individuali įmonė yra viena stambiausių Žemaitijos regione. Pernai joje sutvarkyta apie 540 tonų antrinių atliekų, pagaminta apie 260 tonų įvairių gaminių. Per parą vidutiniškai pagaminama 1,2 t produkcijos. Vieni stambiausių atliekų tiekėjų įmonėje yra UAB „Mars Lietuva“ – produkcijai nepanaudotos pakuotės čia granuliuojamos. Pernai perdirbta apie 220 tonų šios įmonės atliekų. Perdirbama ir dalis „Philip Morris“, kitų įmonių plastmasės atliekų. „Mūsų veikla reglamentuojama taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimu. Jį turėdami galime vykdyti veiklą. Visa košė užvirė dėl to, kad norime parengti techninį projektą ir gauti leidimą pastato rekonstrukcijai. Patys nebeapsikenčiame tokiame grabe“, – rodydamas skurdų pastatą teigė įmonės vadovas V. Puidokas. Anot jo, gamybos procesuose nenaudojami cheminiai komponentai ir veiklos plėsti neplanuojama. Tokių įmonių Lietuvoje – apie 150. Esą atlikus pastato rekonstrukciją sumažėtų ir iš jo sklindantis triukšmas. Ketinama darbuotojams garantuoti civilizuotas darbo sąlygas – įrengti tualetą, dušą.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyriausiasis specialistas Algimantas Pagojus informavo, kad V. Puidoko IĮ turi integruotos prevencijos kontrolės leidimą, jis išduotas gavus Savivaldybės ir Visuomenės sveikatos centro patvirtinimus, kad įmonės veikla nedarys poveikio aplinkai. Anot gamtosaugininko, įmonė turi kitus privalomus dokumentus: atliekų tvarkymo reglamentą ir įmonės veiklos nutraukimo planą. „Mūsų agentūra sudaro planinių metinių patikrinimų planą ir tokias įmones tikrina 1–2 kartus per metus. Paskutinį kartą V. Puidoko įmonėje pažeidimų rasta 2010 m. – atliekų sutvarkymo kiekis neženkliai viršijo numatytąjį reglamente. Maciuičių ir Kalniškės bendruomenės atstovus supažindinome su mūsų turimais dokumentais, nuo jų nieko neslepiame. Gyventojai baiminasi, kad įmonė veikia ichtiologinio draustinio ribose, tačiau pagal atliktus matavimus matyti, kad sklypas į draustinio teritoriją nepatenka“, – informavo A. Pagojus.

Savivaldybės ekologas Remigijus Alšauskas teigė, kad gyventojų surinktų 100 parašų pagrįstumą nagrinėti turėtų Savivaldybės sudaryta speciali komisija. „Manau, kad neturėtų būti kategoriškai puolama. Įmonė veikia pramonės zonoje, čia ne kartą važiavome, tikrinome, ar nėra vandens užterštumo. Tokių pažeidimų nenustatyta. Žinoma, nėra gerai, kai įmonėje dirba 35 darbuotojai ir jiems nesuteikiamos tinkamos sąlygos, nėra nuotekų tinklų. Bendra tvarka reikėtų pasirūpinti. Reikia išsiaiškinti, kiek pagrįsti gyventojų nuogąstavimai, rasti bendrą kalbą. Vykusiame PVSV ataskaitos pristatyme dialogo tarp savininko ir gyventojų nebuvo“, – įsitikinęs R. Alšauskas.

Jolanta VENSKUTĖ