Kodėl angliškai?

Praėjusį šeštadienį „Bangoje“ perskaičiau, kaip „Vaivorykštės“ gimnazistai aiškinosi aktyvaus piliečio formulę. Man keista dėl vieno – kodėl mes gimtojoje kalboje neberandame žodžių ir kalbame, rašome angliškai. Taip reikia? Mada, o gal snobizmas?

„Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorė I. Pintverytė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos vaikų ir jaunimo centru dėl bendradarbiavimo įgyvendinant bendrą projektą „The formula of active citizen“ („Aktyvaus piliečio formulė“)“, – rašo gimnazistė. Kodėl projekto (ir pokalbį, ir diskusiją, ir ekskursiją kažkodėl vadiname projektais) pavadinimas angliškas ir tik kukliai skliausteliuose – lietuviškas? Suprasčiau, jei tai būtų tarptautinis renginys.

„Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje nėra „chill“ zonos (kitaip tariant, ramiosios zonos)“, – cituoju minėtą straipsnelį. Kas mus verčia gimtąją kalbą vartoti skliausteliuose, lyg tarp kitko? Sakysite, jog nebėra prasmės spyriotis – anglų kalba juo toliau, juo labiau vers gūžtis mažų tautų atstovus. Gal tai nuo mūsų pačių sąmoningumo priklauso? Pabandykime surasti formulę, kaip išlikti savo šalies piliečiu, gerbiančiu savo šaknis, savo žemę ir kalbą.

Ramunė KAUBRYTĖ