Klestinti Rygos lietuvių vidurinė mokykla įrodė savo unikalumą
„Rygos lietuvių vidurinė mokykla pagal mokslo pasiekimus Latvijoje yra geriausiųjų antrajame dešimtuke. Mes puikiai pasirodome įvairių mokymo dalykų olimpiadose, pavyzdžiui, latvių kalbos, laimime skaitovų konkursuose, aktyviai dalyvaujame tarptautiniuose projektuose“, – savo išaugintos Rygos lietuvių vidurinės mokyklos sėkme šventėje džiaugėsi A. Gedvilaitė-Treija. Už jos indėlį ir į Latvijos, ir į Lietuvos švietimo tobulinimą, už jos pasiaukojimą kuriamai mokyklai, už beatodairišką lietuvybės puoselėjimą ir gebėjimą gerbti kitas tautas ilgametei direktorei nusilenkė ne tik mokyklos bendruomenė, bet ir valdžios atstovai, politikai, kolegos iš įvairių šalių. Sveikinimus atsiuntė ir Latvijos, Lietuvos prezidentai.
25 metus išskirtinę lietuvybės salelę kūrė garbioji kraštietė A. Gedvilaitė-Treija
Rygos lietuvių vidurinė mokykla, kuriai nuo pat pirmosios įkūrimo dienos vadovavo Gargždų miesto garbės pilietė Aldona Gedvilaitė-Treija, per 25-erius augimo metus tapo itin patraukli, teikianti kokybišką išsilavinimą ir sudaranti plačias galimybes moksleivių saviraiškai švietimo įstaiga. Patriotiškumo persmelkti šilti, jaukūs ir saugūs lietuvybės namai visada atviri ne tik lietuvių, bet ir kitų tautinių mažumų bendruomenių nariams. Jie atviri ir kraštiečiams – ne viena Klaipėdos rajono švietimo ar kultūros įstaigų delegacija patyrė šios mokyklos unikalumą ir šiltą dėmesį.
Talentingajai vadovei – išskirtinis dėmesys
Praėjusį penktadienį iškilmingai švenčiant mokyklos ketvirčio amžiaus gyvavimo jubiliejų garbiosios mūsų kraštietės A. Gedvilaitės-Treijos nuopelnams nusilenkė ne tik mokyklos kolektyvas, bet ir Latvijos, Lietuvos aukšti pareigūnai bei politikai, Rygos dūmos, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai, bendradarbiaujančios lietuvių mokyklos iš Maskvos, Punsko, Seinų ir kt. Su 25-uoju jubiliejumi vieną pažangiausių Rygos mokyklų nuoširdžiai sveikinusiai kraštiečių delegacijai vadovavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas.
Iškilmingoje mokyklos jubiliejaus minėjimo ceremonijoje atsispindėjo mokinių, pedagogų, tėvų pasididžiavimas sukurta išskirtine mokykla, kuri pelnytai vadinama net antrąja Lietuvos ambasada Latvijoje. Lietuvių vidurinės mokyklos kūrimas Rygoje, jos augimas, suklestėjimas neatsiejamas nuo ilgametės vadovės nepailstamos energijos, kūrybiškumo, profesionalumo, jos sugebėjimo vizijos įgyvendinimui sutelkti pajėgas nuo mokyklos sargo iki Lietuvos ir Latvijos prezidentų. Šventėje kalbėję sveikintojai akcentavo išskirtinį A. Gedvilaitės-Treijos tiek pedagoginį, tiek vadovavimo talentą ir ypatingą jos meilę mokiniams.
Kartu su aktyviomis lietuvių bendruomenės narėmis ir keliomis gargždiškėmis pedagogėmis įkūrusi lietuvių pradinę ir ją išauginusi iki prestižinės vidurinės mokyklos statuso direktorė A. Gedvilaitė-Treija nuo lapkričio mėnesio palieka šį atsakingą postą. Dar kupina kūrybinių sumanymų ji imsis atnaujinti mokyklos muziejų.
Tarp pedagogų – gargždiškiai
Pirmoji lietuviška klasė Rygos 85-ojoje vidurinėje mokykloje, kuriai tuomet vadovavo A. Gedvilaitė-Treija, buvo įkurta 1991-ųjų rugsėjo 1 dieną. Vėliau kasmet buvo atidaroma po naują lietuvišką klasę. 1995 metais Rygos dūmos nutarimu buvo atidaryta Rygos lietuvių pagrindinė mokykla. 2000-aisiais mokyklai buvo skirtos patalpos buvusiame vaikų darželyje ir suteiktas vidurinės mokyklos statusas.
Dabar siekiantieji mokytis Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje turi net laukti eilėje ir įrodinėti savo lietuviškąsias šaknis. Šį rugsėjį į klases susirinko 387 mokiniai, juos moko 47 mokytojai, dešimt iš jų – lietuviai, tarp jų gargždiškės pavaduotoja Daiva Isakienė, technologijų mokytoja Vaida Raziūnienė.
Moksleivius ir jų tėvus pasirinkti šią mokyklą, kurios suklestėjimą lėmė ir Lietuvos, ir Latvijos vyriausybių finansinė pagalba bei kai kurie privatūs rėmėjai, traukia kokybiškos mokymosi ir popamokinės veiklos sąlygos. Mokykla turi šiuolaikišką sporto salę, biblioteką, muziejų, Žiemos sodą ir t. t.
Čia mokiniai mokosi anglų, rusų, vokiečių kalbų. Nuo 1 iki 4 klasės lietuviškai dėstoma lietuvių kalba, technologijos, muzika. Nuo aštuntos klasės prasideda Lietuvos istorija, geografija, etnokultūra. Nuo 6 klasės lietuviškai dėstomas pilietinis ugdymas. Visi kiti dalykai – valstybine latvių kalba.
Užimtumas – visą dieną
Puikiai sutvarkytoje mokyklos teritorijoje yra sporto aikštynas, abiturientų rožių ir rododendrų alėja, alpinariumai. Teritorija apjuosta tvora, čia budi savivaldybės policija. Vyresnieji moksleiviai iš mokyklos teritorijos negali išeiti neatsiklausę, mažesnieji išvis neišleidžiami.
Visa tai daroma, kad mokiniai jaustųsi saugūs taip, kaip namie. Mat čia jie praleidžia beveik visą dieną. Tokia griežta tvarka moksleiviams – ne prievolė, o savaime suprantamas dalykas. Mokykloje tiek tarp mokytojų, tiek tarp moksleivių akivaizdžiai jaučiasi pagarbūs santykiai, vertinamos pozityvios emocijos, vyrauja didžiulis patriotiškumas. Bet kurį lankytoją maloniai nuteikia iš visų kampelių sklindantis nuotaikingas pasisveikinimas lietuviškai.
Po pamokų moksleiviai laisvalaikį leidžia Neformalaus ugdymo centre. Jame veikia 31 būrelis, 43 grupėse lankomi siuvimo, papuošalų gamybos, piešimo, tautinių šokių, choro ir kt. užsiėmimai, vieni iš populiariausių – sporto. Mokykla didžiuojasi, kad šiais metais vienuoliktokė Amanda Millere Dubline vykusiame Pasaulio kikbokso čempionate tapo Pasaulio čempione. Visi užsiėmimai centre yra nemokami, kaip ir 1–9 klasių mokinių maitinimas mokyklos valgykloje.
Vilija BUTKUVIENĖ
Aut. nuotr.
