Klaipėdos universitetas telkiasi ties stipriausiomis studijų sritimis

Klaipėdos universitetas (KU) jau skaičiuoja galutinius priėmimo studijuoti rezultatus. Per pirmuosius du stojimo etapus buvo priimti 287 bakalaurai, 359 magistrantai, 113 kolegijų absolventų, įstojusių į sutrumpintas studijas ir siekiančių įgyti universitetinį bakalauro kvalifikacinį laipsnį, 74 kolegijų absolventai, įstoję į papildomas studijas ir siekiantys įstoti į magistrantūrą universitete, 80 užsieniečių bei 19 profesinių studijų pirmakursių. Iš viso sutartis su KU pasirašė 932 pirmakursiai.

Kiekybę keičia kokybė

Remiantis KU pranešimu žiniasklaidai, universitetas keičia strateginę kryptį. Aukštoji mokykla orientuosis į studijas, pagrįstas moksliniais tyrimais, šitaip siekiant suteikti studentams visapusišką išsilavinimą. Šiemet aukštojo išsilavinimo įstaigos atsisako kiekybės standarto, todėl tikisi sulaukti kur kas geriau pasiruošusių studijoms pirmakursių. Būsimų studentų atsakingumas, stojant į aukštąsias mokyklas, jau pradėtas matuoti pagal stojamuosius balus. Į norimą bakalauro studijų programą Klaipėdos universitete šiemet negalėjo įstoti 70 būsimų pirmakursių. Pagal pranešimą spaudai, labai tikėtina, kad šiemet universitete bus priimta apie 10–12 proc. mažiau studentų nei pernai. Tačiau Klaipėdos universitetas sąmoningai siekia turėti mažiau, bet labiau motyvuotų, geriau pasirengusių ir gabesnių studentų, kurių dalis ateityje taps mokslininkais, kurs inovacijas, generuos idėjas, skleis naujas žinias, taps visuomenės švietėjais ir intelektualais globaliame pasaulyje.

Tačiau šiemet pakelti stojamieji balai ateityje žada nesustoti ir kilti aukščiau. Tik ar tai atvers akis dar tebesimokančiam mokyklose jaunimui? Pasak Lietuvos studentų sąjungos (LSS) alumno Artūro Šalčio, pristačiusio LSS asamblėjos metu savo pranešimą „Kokio aukštojo mokslo Lietuvai reikės ateityje?“, kokybė aukštajame moksle atsiras tik tada, kai ją pradės diegti mokyklose. „Moksleiviai nesugeba susivokti, ką jie veiks baigę mokyklas“, – kalbėjo buvęs moksleivių sąjungos pirmosios valdybos narys A. Šaltis. Deja, didžioji dauguma moksleivių vis dar neturi suvokimo, jog pastangos gerai mokytis vidurinėse mokyklose ir gimnazijose suteiks galimybę netapti pilka visuomenės mase, siekti tokios gyvenimo kokybės, kokios norės jie patys.

Užduotis – išgyventi

Tačiau moksleiviai ir studentai nėra vienintelė priežastis, dėl kurios Lietuvos švietimo sistemoje atsirado negyjančios atviros žaizdos. Anot A. Šalčio, mūsų šalyje nėra pagarbos ne tik studentams, bet ir dėstytojams. „Aukštosios mokyklos neišgyvena. O neišgyvena todėl, kad aukštajame moksle krizė nesibaigė dar nuo 2008 metų, nepaisant kokia valdžia buvo. Portugalijoje doktoranto stipendija siekia 2000 eurų. Jie meta darbus. O pas mus? Kasininkė, dirbdama prekybos centre, gauna didesnį atlyginimą nei dėstytojas. Sako, jog šviesūs mūsų šalies protai turi kurti bendrą vidaus produktą, skaidrią Lietuvos ateitį… Ką čia sukursi? Išgyventi reikia“, – kalbėjo LSS alumnas.

Programos koreguojamos

Didžiausio žiniasklaidos dėmesio KU sulaukė dėl šiemet sustabdytų kai kurių studijų programų. Tačiau didžioji dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų padarė tą patį. Dar prieš pirmąjį priėmimo etapą pastebėję, kad studijuoti kai kuriose studijų programose pageidauja nedaug būsimų studentų, sustabdė priėmimą į tas programas, taip suteikdami galimybę stojantiesiems koreguoti savo pageidavimus ir pasirinkti tą studijų programą, kurioje, tikėtina, susiformuos studentų grupė. Taigi, studijų programos nebuvo visiškai uždarytos, tik šiais metais sustabdytas priėmimas į jas. Šios studijų programos yra akredituotos ir jose toliau studijuoja aukštesnių kursų studentai. Be to, universitete ir anksčiau taikyta praktika, kad priėmimas į kai kurias studijų programas vykdomas ne kasmet, o kas antrus ar trečius metus. Todėl galima konstatuoti, kad į dalį studijų programų, į kurias priėmimas šiais metais sustabdytas, bus priimama 2018 metais. Žinoma, programos bus pakoreguotos, sujungtos ir sustambintos.

Svarstomas tolesnis optimizavimas

Studijų padalinių stambinimas KU jau atliktas: nuo 2017 m. veikia 4 fakultetai, 1 akademija bei 27 katedros. Dar 2012 m. universitete gyvavo 7 fakultetai ir 53 katedros.

Toliau vykstant Klaipėdos universiteto transformacijai, intensyviai svarstomos tolesnio studijų padalinių optimizavimo galimybės, siekiant dar labiau stambinti studijų padalinius, mažinti fakultetų ir katedrų skaičių.

Mažiausiai KU stoja į humanitarinius mokslus. Šios srities studentai sudaro tik apie 7–8 proc. viso universiteto studentų, tačiau tokia pat situacija yra visoje Lietuvoje. Dar kritiškesnė situacija yra su pedagogikos studijų programa. Nepaisant to, jog, Lietuvos darbo biržos duomenimis, mokytojų poreikis Klaipėdos regione šiemet išaugo 37 proc., palyginti su 2016 m., šiemet Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) vienašališkai nusprendė, kad pedagogikos studijas, vykdytas Klaipėdos universitete daugiau nei 40 metų, reikia uždaryti. 18 pedagogų pasirinko studijuoti pedagogikos profesines studijas savo lėšomis.

Vyriausybės nuomone, būsimi Klaipėdos regiono mokytojai turėtų vykti studijuoti į Kauną ar Vilnių. Tas pats ir su brangiai kainuojančiomis menų studijomis – jas siekiama palikti tik sostinėje.

Kryptis – Vakarų Lietuva

Anot Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, stojančiųjų skaičius mažėja ne tik Europoje, bet ir už jos ribų. „Lietuvoje per 2015–2016 metus stojančiųjų į aukštąsias mokyklas sumažėjo 9 procentais. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) per 7 metų laikotarpį stojančiųjų į aukštąsias mokyklas sumažėjo 5 procentais. Šis 5 procentų pokytis nulėmė 800 aukštųjų mokyklų balansavimą ties užsidarymo riba bei 72 aukštųjų mokyklų visišką uždarymą. Lietuvoje 9 procentų pokytis atsirado per vienerius metus. Tačiau aukštųjų mokyklų tinkle nebuvo jokių pakitimų“, – kalbėjo G. Jakštas.

Remiantis KU pranešimu žiniasklaidai, universitetas, reformuodamas studijų sistemą, sieks akcentuoti studijų programas, kurios yra unikalios nacionaliniu mastu; sustiprinti programas, kurios nedubliuojamos su Klaipėdos kolegijomis, taip atliepiant Klaipėdos uosto ir viso Vakarų Lietuvos regiono poreikius ir kt. Taigi KU nesiekė ir nesieks apimti visų studijų krypčių ir mokslo sričių bei šakų, bet susitelks ties stipriais ir stipriausiais dalykais, taip pat ties tuo, kas atitinka uosto ir Vakarų Lietuvos savivaldybės bei verslo poreikius.

Julija BANIENĖ

Klaipėdos universiteto studentė

Dovydo BERŽINIO nuotr.