Klaipėdos LEZ plėtra rajone – proveržis ekonomikai

Savivaldybėje
1 kovo, 2021
0

Rekordiškai trumpame ir tik vieną valandą trukusiame nuotoliniame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje apsvarstyta 29 klausimų darbotvarkė, 4 informacijos. Posėdyje dalyvavo visi 27 Tarybos nariai. Nepaisant kunkuliavusių emocijų, priimta svarbių sprendimų. Vienas iš jų – pritarta Klaipėdos laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) teritorijos plėtrai.

Veikia per 100 įmonių

Dar anksčiau vykusiame Ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdyje sprendimo projektą dėl pritarimo plėsti Klaipėdos LEZ pristatęs valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas priminė, kad Klaipėdos LEZ buvo įsteigta 2002 m. Vyriausybėje ir Seime buvo priimti sprendimai, kaip ši teritorija turi plėtotis, numatyti etapai. „Pirmasis etapas – 300 ha teritorija su pasižadėjimu per artimiausius 10 metų nuo steigimo pradžios išnuomoti dar maždaug 1000 ha. Tokie buvo skaičiai, tačiau ilgą laiką dirbome su tais 300 ha, Klaipėdos miesto administracinėse ribose“, – komiteto posėdyje kalbėjo R. Bakas. Anot jo, tik vėliau teritorija buvo išplėsta iki 412 ha, į kurią jau pateko UAB „Neo Group“ valdoma teritorija, esanti Klaipėdos rajono administracinėse ribose.

Papildomai apie 70 ha teritorijos

Anot R. Bako, plėsti LEZ skatina kitų šalių patirtis, pavyzdžiui, Lenkijos, kur veikia ir LEZ subzonos, lėmusios proveržį Lenkijos ekonomikai. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai pateiktą sprendimą buvo prašoma vietos politikų pritarti numatomai Klaipėdos LEZ plėtrai Gobergiškės kaime, teritorijoje, kurią plėtoja SBA koncernas. Gavus Klaipėdos rajono savivaldybės pritarimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija galės inicijuoti Vyriausybės sprendimą dėl Klaipėdos LEZ teritorijos ribų nustatymo. Pasak R. Bako, papildomai per 77 ha rajono teritorijos patektų į naujai nustatytas LEZ ribas.

Ketvirtadienį vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nuotoliniame posėdyje politikai šiuo klausimu nediskutavo, jokių klausimų nebuvo. LEZ ribų plėtimui pritarta vienbalsiai. „Tai labai svarbus sprendimas, numatomos didelės investicijos į tą teritoriją“, – akcentavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas.

Nauda – darbo vietos

Rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas Nerijus Galvanauskas po posėdžio „Bangai“ sakė, kad pramonės įmonėms įsikurti LEZ yra patrauklu dėl nekilnojamojo turto, žemės ir pelno mokesčių lengvatų – čia Savivaldybė negaus pirmųjų dviejų, o valstybė – pelno mokesčio. „Tačiau turime suprasti ir tai, kad žaliuojančios tuščios pievos taip pat daug pridėtinės vertės nesukuria ir mokesčių nemoka. Pagrindinė nauda rajonui yra naujai sukurtos darbo vietos naujose gamyklose. Veikiant joms taip pat netiesiogiai susikurs dar daugiau darbo vietų kituose sektoriuose – žaliavų gamybos, transporto, sandėliavimo, įvairių kitų paslaugų sektoriuose. Gamyklų statybų metu taip pat darbo turės projektuotojai, statybininkai, bus patobulinta infrastruktūra. Mokestinė nauda Savivaldybei grįš per sukurtų darbo vietų apmokestinimą“, – įsitikinęs Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas N. Galvanauskas. Jo nuomone, šiais banguotais ir labai nelengvais laikais būtų nuodėmė nepasinaudoti tokia SBA grupės iniciatyva.

KLAIPĖDOS LEZ REIKŠMĖ VIETOS IR NACIONALINEI EKONOMIKAI

2,65 proc. – Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP);
2,95 proc. – Lietuvos eksporto;
8 pagal dydį darbdavys Lietuvoje (jei visus darbuotojus vienytų vienas juridinis vienetas);
22 proc. – Klaipėdos miesto BVP;
66,7 proc. – Klaipėdos miesto tiesioginių užsienio investicijų (TUI);
50,4 proc. – Klaipėdos apskrities TUI;
Kas 7 darbingo amžiaus klaipėdietis dirba LEZ teritorijoje (statistiškai).

Agnė ADOMAITĖ

„Bangos“ archyvo nuotr.