Klaipėdos dramos teatre vėl plevena mūzos

Klaipėdos dramos teatro remontas truko aštuonerius metus ir kainavo 17,7 mln. eurų. Teatro erdvės labai gražios, jaukios, skoningai sutvarkytos. Prie baseinėlio moja mūzos ir net administracijos patalpų kiliminė danga originaliai išmarginta teatre suvaidintų spektaklių pavadinimais.

 

Lapkričio pradžioje net po aštuonerių metų rekonstrukcijos duris atvėręs Klaipėdos dramos teatras sulaukė neregėto žiūrovų dėmesio. Į gruodžio penkis premjerinius spektaklius „Karalienė Luizė“ (režisierius Gytis Padegimas) visi bilietai buvo išpirkti vos po savaitės teatrą atidarius. Iškilmingai atverti teatro duris ir pakelti kalnus užgriuvusių naujakurystės rūpesčių teko naujajam teatro vadovui Tomui Juočiui. Kaip jam sekėsi atlaikyti šį „krikštą“? Beje, galime didžiuotis – šios uostamiesčio teatro meno šventovės jaunasis vadovas gimė ir augo Gargžduose.

Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys: „Turime būti įdomus, gyvas, nuo gyvenimo aktualijų neatsiliekantis teatras.“– Dar kartą pasitvirtino aksioma – Gargžduose išauga gabūs žmonės. Gerbiamas Tomai, papasakokite apie savo šeimą, mokytojus, gal jų dėka pamėgote meną, teatrą?

– Įdomu tai, kad gimiau Gargždų ligoninėje, kurioje dar gal tais paskutiniais metais, 1977–aisiais, buvo gimdymo skyrius. Augau J. Janonio gatvės daugiabutyje, mama – tarnautoja, tėtis – baldininkas, o sesuo Rasa pasirinko medikės kelią. Mokiausi Gargždų 1-ojoje vidurinėje mokykloje ir turėjau puikius mokytojus: pradinių klasių – Liuciją Kernagienę, klasės auklėtoją Valeriją Bagdanskienę, lietuvių kalbos mokytoją Dalią Daugėlienę. Tai pedagogės, kurios išgyveno dėl kiekvieno mokinio, stengėsi suteikti kuo daugiau žinių. Mokiausi normaliai, man patiko tiek matematika, tiek literatūra. Mėgau rašyti rašinius, mokytoja D. Daugėlienė kviesdavo mane į skaitovų konkursus. Baigęs mokyklą, pasirinkau anuomet madingas verslo vadybos studijas. Vėliau dar studijavau teisę ir valdymą tuometiniame Lietuvos teisės universitete.

– O kokie keliai keleliai atvedė Jus į Klaipėdos dramos teatrą?

– Prieš devynerius metus kaip tik ieškojau darbo. Akys užkliuvo už skelbimo, kad teatrui reikalingas direktoriaus pavaduotojas bendriesiems reikalams. Laimėjau konkursą, pradėjau dirbti… Galvojau čia būsiu tik laikinai, apie jokią karjerą teatre nesvajojau. Bet labai greitai teatras mane tiesiog užbūrė… Čia radau puikų kolektyvą ir supratau, kad būtent čia matau savo ateitį. Kad ir kiek darbe būtų sunkumų, kasdien į darbą einu su dideliu džiaugsmu. Teatre jau išbandžiau ir spektaklio pastatymo dalies vedėjo, ir kultūros projektų vadovo pozicijas.

– Ir staiga, tapęs naujuoju teatro vadovu, atsidūrėte lyg ryškiai apšviestoje scenoje. Ar nebijote nuvilti lūkesčių publikos, kuri iš meno kolektyvo, grįžusio į atgimusį teatrą, tikisi labai daug?

– Išties teko nemenkas išbandymas, nes pasiruošti teatro atidarymui turėjau šiek tiek daugiau nei mėnesį. Teatro vadovu tapau rugsėjo 21 d., o teatras iškilmingai atvėrė duris lapkričio 7 d. Per tą laiką reikėjo surikiuoti visą techninį personalą, įvaldyti naujas technologijas. Sunkiai įsilingavome su bilietų kasa – iš pradžių strigo pardavimas. Pritrūko laiko ir kitkam, bet mes su komanda buvome pasiruošę įveikti tuos pirmuosius nesklandumus. Klysti nebijau, svarbu tik nepadaryti didelių, neištaisomų klaidų. O visa kita laikui bėgant susidėlios į savo vietas. Esu parengęs penkerių metų veiklos programą, kurioje aptartos meno tarybos ir meno vadovo pozicijos, vadyba ir rinkodara teatre, perspektyvinis kūrybinis planas ir kiti svarbūs dalykai.

– Labai įdomu, ką planuojate nuveikti kitais metais?

– Repertuarui skirsime ypatingą dėmesį. Turime būti įdomus, gyvas, nuo gyvenimo aktualijų neatsiliekantis teatras. Teatrui nereikia bijoti būti nepatogiam. Būtina skatinti žiūrovą išeiti iš savos komforto zonos, susimąstyti giliau. „Popsinių“ spektaklių publikai tikrai nesiūlysime. Matau didelių perspektyvų bendraujant ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio režisieriais. Jubiliejinis 80-asis teatro sezonas susidėlios taip: pradėsime nuo premjeros „Karalienė Luizė“, toliau – režisieriaus Povilo Gaidžio naujai pastatyta itališka komedija „Kalėdos Kupjelų namuose“.

Po Naujųjų pas mus atvyks Maskvos teatro „Aparte“ meno vadovas Andrejus Liubimovas, kuris statys rusų dramaturgės Ksenijos Dragunskajos specialiai mūsų teatrui parašytą pjesę „Miesto teatras“. Premjera numatyta kovą. Lenkų dramaturgo S. Mrožeko pjesę statys režisierius Darius Rabašauskas. Jau pasirašyta sutartis su režisieriumi Jonu Vaitkumi, kuris pas mus atvyks padirbėti vasarą. Dar deramės su Oskaru Koršunovu, kad jis imtųsi pas mus statyti klaipėdiečio dramaturgo Gintaro Grajausko pjesę „Pašaliniams draudžiama“. Jei pavyktų susitarti, šios pjesės premjera įvyktų kitų metų gruodį. O. Koršunovas Klaipėdos dramos teatre yra pastatęs du spektaklius: „Šaltas vaikas“ ir „Kelionė į Damaską“.

Džiaugiuosi užmegztais gražiais ryšiais su Latvijos režisiere Mara Kimele, kuri atvažiuos pas mus statyti spektaklio kitų metų rudenį. M. Kimele yra vieno garsiausių Europoje režisierių Alvio Hermanio mokytoja ir dirba kartu su juo Naujajame Rygos teatre. Planuojame per metus savoje scenoje parodyti apie 150 spektaklių ir dar išvažiuoti į gastroles.

– O kaip naujoji teatro žiūrovų karta – vaikai ir jaunimas? Ar jie sulauks įdomių naujų spektaklių?

– Be jokios abejonės, skirsime daug dėmesio vaikams ir jaunimui, nes juos buvome šiek tiek pamiršę. Turime pastatę keletą spektaklių vaikams, tačiau reikėtų ir jaunimui. Tarsimės su režisiere A. Dilyte, kad grįžtų į teatrą ir atnaujintų spektaklį „Dėdės Tito džiazas“. Dar yra du pastatyti spektakliai vaikams D. Rabašausko „Katės namai“ ir K. Macijausko „Nutikimas Smaližių šalyje“. Kokius naujus spektak­lius statyti, teatro meno taryba spręs vasarį. Manau, kad vaikiškų spektaklių trūkumą atsvers kiti mažieji miesto teatrai, kurių yra apie 20. Jie neturi savo scenų ir galimybių dažnai rodyti spektak­lius – tad juos pasikviesime pas mus. Visa tai darome tam, kad Klaipėdos dramos teatras būtų gyvas, taptų meno traukos centru.

– Ar atnaujinsite aktorių trupę? Per teatro atidarymą meno vadovas Povilas Gaidys liūdnai pastebėjo, jog per aštuonerius metus, kol buvo remontuojamas teatras, trupė gerokai „nukraujavo“ – kai kurie aktoriai išvyko į kitus teatrus, deja, nemažai iškeliavo ir Anapilin…

– Išties nėra taip liūdnai, kaip kad mėgsta kartais pasiguosti P. Gaidys. Taip, į kitus teatrus išvyko aktoriai N. Savičenko, V. Anužis, mirė aktoriai R. Gustaitis, V. Leonavičiūtė, B. Gražys ir staigiai šį pavasarį mirė ilgametis teatro vadovas, taip pat aktorius Gediminas Pranckūnas. Šiuo metu teatre dirba 32 aktoriai, jų yra pakankamai, svarbu tik užtik­rinti jų kaitą. Pagrindinis aktorių atrankos kriterijus – talentas, bet nebūtinai žinomumas. Iki šiol trupę buvo įprasta formuoti kviečiant režisieriaus parengtą kursą. Pas mus teatre dirba trijų P. Gaidžio kursų aktoriai. Dabar mes keičiame kryptį, atsisakysime vieno kurso aktorių. Stengsimės atsivilioti kasmet 1–2 talentingus jaunus aktorius, važiuosime ieškoti jų į mokymo įstaigas.

– Kaip juos viliosite? Gal gerais atlyginimais?

– Tokių nebūna! (juokiasi – aut. pastaba.) Deja, bet aktorių algos, kurias nustato Kultūros ministerija, nėra didelės. Jei teatrui gerai sekasi, salės pilnos žiūrovų, aktorius turi daug vaidmenų, jis gali papildomai užsidirbti apie 300 eurų prie pagrindinio atlyginimo. Tad jaunuosius talentingus aktorius tikimės prisikviesti pirmiausia gerais vaidmenimis. Bilietai į spektaklius pas mus nebrangūs – nuo 7,5 euro iki 15. Nesinori kol kas jų branginti, nors tokią teisę turime.

– „Karalienė Luizė“. Kodėl pirmajai premjerai atgimusiame teatre pasirinkta būtent ši Arvydo Juozaičio pjesė?

– Istorija prasidėjo dar prieš dvejus metus, kai teatrui vadovavo šviesaus atminimo G. Pranckūnas. Į teatrą užėjęs A. Juozaitis pasiūlė statyti savo pjesę, ja susidomėjo ir vadovas, ir režisierius G. Padegimas. Ir štai spektaklis jau pastatytas ir sulaukė milžiniško susidomėjimo. Stengsimės kitų metų repertuarą paskelbti bent tris mėnesius iš anksto, kad žmonės galėtų laisviau pasirinkti, kada pamatyti šį spektaklį. Jis išties vertas dėmesio: vaidins apie 50 aktorių, gros gyva muzika, bus pademonstruotos modernios scenos techninės galimybės, keisis jos aukščiai, akis bus galima paganyti į gražius kostiumus ir dekoracijas.

G. Padegimo bruožas – pagarba tekstui, tad spektaklis turėtų trukti maždaug 3 valandas. Pagrindinį karalienės Luizės vaidmenį atliks kviestinė teatro ir kino aktorė Inga Jankauskaitė. Pjesėje „Karalienė Luizė“ apžvelgiamas karališkasis Klaipėdos laikotarpis – 1807–1808 m., kai uostamiestis tapo laikinąja Prūsijos sostine. Tuomet bėgdama nuo Napoleono Bonaparto karališkoji šeima – Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize ir vaikais – apsigyveno anuometiniame Mėmelyje.

– Paminėjote modernias technines scenos galimybes. Kokios jos? Ar dėl jų Klaipėdos dramos teatras nuo šiol laikomas vienu iš moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse?

– Per teatro atidarymą Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas mūsų naujas technines galimybes pavadino „kosmosu“. Aš taip netvirtinčiau, bet išties mes esame šiuolaikiškas teatras, kuris vienintelis šalyje turi įdiegtą amerikietišką elektroakustinės garso architektūros sistemą „Constellation“. Ją sudaro 44 mikrofonai, įmontuoti žiūrovų salėje, 15 mikrofonų, esančių virš scenos, ir maždaug 150 paslėptų garso kolonėlių. Kompiuteriu įmanoma programuoti garso aidėjimo trukmę, sukeliant buvimo skirtingose erdvėse efektus. Pavyzdžiui, normali kalba akimirksniu gali nuskambėti aidu kaip katedroje. Teatre įrengtos dvi žiūrovų salės – didžioji 417 vietų ir mažoji 149 vietų. Rimtos investicijos skirtos vidaus įrangai: scenos mechanizmų hidraulikai, išskirtinei garso ir apšvietimo aparatūrai. Kėlimo mechanizmai ir sceną, ir parterį galės kilnoti įvairiais lygiais. Paslėpus grindyse kėdes, plokštumas įmanoma sulyginti taip, kad žiūrovų salė kartu su scena taptų vientisa erdve, tinkama ne vien spektakliams. Įvairios organizacijos, uosto kompanijos jau domisi galimybe pas mus rengti įvairius kultūros ir verslo renginius. Teat­rui tai atneš papildomų pajamų.

– Kiek kainavo teatro rekonstrukcija?

– Teatro rekons­trukcijos, kurią atliko statybų bendrovė „Pamario restauratorius“, vertė – 17,7 mln. eurų. Apie 3 mln. eurų sutaupėme valstybei, pagal kultūros turizmo projektą gavę tiek lėšų iš ES. Šiuo metu jau yra parinktas operatorius, viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“, kuri įsipareigojo surengti ne mažiau kaip 20 renginių. Ši įmonė rengia ir Klaipėdos Jūros šventę.

– Ir paskutinis klausimas. Koks gargždiškio skulptoriaus Algirdo Boso bronzinio bareljefo „Mūzos“ likimas? Žinia, šis monumentalus darbas pagal miesto užsakymą buvo sukurtas dar sovietiniais laikais. Tačiau ant teatro naujojo priestato fasadinės sienos prie pagrindinio įėjimo taip ir nepateko.

– Tai senų laikų istorija. Nežinau, kodėl šis projektas nebuvo užbaigtas. Tačiau šiuo metu kaip tik bandome pajudinti bareljefo klausimą. Kultūros ministerija palaiko idėją, kad „Mūzas“ reikia grąžinti. Tam pritaria ir miesto architektai. Tačiau tai nėra taip paprasta, nes bareljefas per ilgą laiką nukentėjo, trūksta detalių, jį reikia restauruoti, giliai pritvirtinti prie sienos. Paties skulptoriaus A. Boso įvertinimu, visi darbai kainuotų apie 82 tūkst. eurų. Keli uostamiesčio verslininkai pažadėjo finansuoti šį projektą, tačiau jų skiriamų lėšų neužteks. Bandysime rasti išeitį, gal pavyks rasti pakankamai lėšų, kad šis meno kūrinys išvystų dienos šviesą.

Dėkoju už pokalbį. Geros kloties!


Vizitinė kortelė

  • Tomas Juočys gimė 1977 m. rugsėjo 24 d. Gargžduose.
  • Studijos. 1995 metais baigė Gargždų 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar „Minijos“ progimnazija), 1999 m. Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete įgijo verslo vadybos bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Vėliau studijavo Lietuvos teisės universitete (dabar – Mykolo Romerio universitetas). Baigė du kursus teisės ir valdymo magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti.
  • Karjera. 2008–2011 m. Klaipėdos dramos teatre dirbo vadovo pavaduotoju bendriesiems reikalams. Nuo 2011 m. buvo teatro kultūros projektų vadovas, taip pat vadovavo Europos Sąjungos finansuojamam projektui, kurio tikslas – teatro pastatą pritaikyti kultūrinio turizmo reikmėms. 2015 m. rugpjūčio 27 d. laimėjo Kultūros ministerijos konkursą eiti Klaipėdos dramos teatro vadovo pareigas, o vadovauti pradėjo rugsėjo 21 d.
  • Šeima. Žmona Agnė, sūnus Tautvydas (13 m.) ir dukra Ugnė (3 m.)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių