Klaipėdoje įsikurs autentiška viduramžių kalvė

Kažkada kiekviena gyvenvietė turėjo bent vieną kalvį. Mūsų laikais kalvystės, kaip profesijos, pozicijos bendruomenėse gerokai pasikeitė. Nebėra poreikio kaustyti žirgus, laukti, kol bus pagamintas įrankis žemės apdirbimui ar prašmatnus „vežimaitis“. Šiuolaikiniai kalviai mokosi dailės akademijose ir dažniausiai specializuojasi mene. Gamina architektūrines dekoro detales, metalo skulptūras, išpuoštus tvorų vartus… Taigi kalvystės menas atgyja, tačiau ir įgauna visai kitokią prasmę.

Klaipėdos miestas gali pasigirti, kad kasmet čia vyksta tarptautinis kalvystės pleneras „Keturi vėjai“. Galime pajuokauti, kad klaipėdiečiai tikrai atitinka gyvenvietės statusą ir turi net ne vieną kalvį. Pačiame miesto centre, Kruizinių laivų terminale, šalia Lindenau elingo, net 25 kalviai iš Latvijos, Čekijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos darbuosis miesto labui.

Asociacija Lietuvos kalvių sąjunga sumontuos atviras kalviškas dirbtuves ir rugpjūčio 8–9 d. pakvies miestelėnus ir svečius išbandyti kalvystę gyvai.

Kuo sudominsim Jus šiemet?

Į plenerą pirmą kartą atvyksta kalviai iš Baltarusijos ir atsiveža autentišką viduramžių kalvę. Jie demonstruos, kaip darbavosi kalviai, kai dar nebuvo automatikos ir technologijų. Pamatysite įrangą ir įrankius, atkurtus pagal to meto amato specifiką. Galėsite pabūti tikru kalvio pameistriu (gizelis, vok. Geselle, iš sen. vokiečių aukštaičių gisello, gisellio) ir autentiškomis dumplėmis paduosit orą senoviniam žaizdrui.

O gal Jūs būsit pamalonintas ir meistras pamokins nusikalti „laimės vinį“ ar net pasagą? O gal norėsit kartu su latvių kalviais nusikalti monetą iš vario? Juk ir euro centai variniai, va, ir praturtėsit renginio metu.

Visi plenero dalyviai demonstracinio kalimo metu sukurs medį-sodą etnografiniais motyvais. Šis objektas bus besikeičiantis ir tai priklausys nuo metų laiko. Taip pat vyks varžybos tarp kalvių ir tarp žiūrovų.

Paminėjome tik kelias veiklas, kurias kviečiame išbandyti nemokamai tarptautiniame kalvystės plenere.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių