Klaipėda be kalbų gviešiasi rajono žemių

Jau šį mėnesį uostamiesčio valdžia svarstys, ar kreiptis į Vyriausybę dėl Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo. Kalbama apie 1320 ha prisijungimą. Miestas į rajono žemes taikosi jau nebe pirmą kartą.

Į miestą prašosi „Žaliasis slėnis“

Pretekstu vėl svarstyti teritorijų ribų klausimą pasitarnavo Aukštkiemių kaimo „Žaliojo slėnio“ bendruomenės, vadovaujamos Bernardo Kemundrio, kreipimasis į Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorių Saulių Budiną. Žinomo nekilnojamojo turto vystytojo atstovaujama bendruomenė teigia surinkusi 112 gyventojų parašų dėl „Žaliojo slėnio“ prijungimo prie Klaipėdos. Rašte nurodoma, jog gyventojams aktualūs klausimai yra jungtis su Tauralaukiu, susisiekimas viešuoju transportu, mokyklos bei darželio poreikis. B. Kemundrio pasirašytas raštas miesto Savivaldybę pasiekė dar šių metų pradžioje – sausio 25 d., tačiau svarstomas tik dabar. Sprendimo projektą Miesto tarybai svarstyti parengusi Savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė nurodo, jog miestas pretenduoja į 275 ha šiaurinėje pusėje esančią teritoriją, įsiterpusią tarp uostamiesčio ir magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja. Šioje teritorijoje yra sodininkų bendrija „Pakrantė“, įsikūrusi Purmalių kaime, gyvenamųjų namų kompleksas „Žaliasis slėnis“, Glaudėnai, dalis Kalotės bei Tauralaukio. R. Gružienės teigimu, tampriai susieta inžinerinės, susisiekimo, socialinės infrastruktūros ryšiais su Klaipėdos miestu bei atskirta natūraliu riboženkliu – magistraliniu keliu. Neslepiama, jog neigiamos šio žemių prijungimo pasekmės būtų gyventojų nepasitenkinimas dėl padidėjusių mokesčių, tačiau pasipildytų miesto biudžetas.

Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Bangos“ 4 puslapyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių