Keliauti per pasaulį judrėniškę pakurstė vyras

Asm. archyvo nuotr.: Kristina ir Vytautas Poškos po maratono Vilniuje.

Judrėniškiai Kristina ir Vytautas Poškos – tolimųjų reisų vairuotojai-ekspeditoriai, ekipažas. Šeima aplankė visą Europą, tačiau nė viena šalis nesuviliojo pasilikti. „Čigoniškas“ gyvenimas nėra saldus, bet sutuoktiniai jį spalvina pomėgiais: Vytautas sportuoja, o Kristina fotografuoja, kuria fotomontažus, grįžusi į Judrėnus, puošia savo sodybą.

A. VALAIČIO nuotr.: Kristina Poškienė palaiko savo vyro Vytauto pomėgį sportuoti. Per metus šie tolimųjų reisų vairuotojai nuvažiuoja apie 180–200 tūkst. km, per mėnesį – 18–20 tūkst., per savaitę – 5 tūkst. km.Mėlynas ženklas sodyboje

Prie Kristinos ir Vytauto Poškų namų Judrėnuose pasitinka mėlynas dviratis, tarsi dviratininkas jau pasiruošęs riedėti į kelionę. Pernai jį pastatė Kristina, laukdama iš kelionės sugrįžtančio vyro. Praėjusią vasarą Vytautas per 7 dienas apvažiavo pasieniu visą Lietuvą. Šiemet per atostogas ketino visas tris Baltijos šalis apkeliauti, tačiau numynęs 1 005 km iki Estijos, sutriko sugedus dviračiui ir pranešė Kristinai, kad toliau nebevažiuos. Žmona atlėkė automobiliu jį parsivežti, nors vyras jau buvo atkutęs ir galėjo riedėti toliau. „Likusį planuotą kelią nuvažiavome automobiliu“, – šypsojosi V. Poška. Jis pasižadėjo, jog kitais metais baigs kelionę po Estiją: liko 1 300 km. Gal nusipirks naują dviratį, o gal ir senu vokišku vėl mins.

Sportuoti jis pradėjo daugiau nei prieš 15 metų – tolimųjų reisų vairuotojui, didžiąją gyvenimo dalį praleidžiančiam prie automobilio vairo, tai būtina. „Kai tik sustoju atokvėpiui, apsiaunu sportinius batelius ir bėgu 10–15 kilometrų“, – dėstė Vytautas.

Jis turi tokią galimybę, nes į keliones leidžiasi kartu su žmona Kristina. Ji sutvarko kabiną, paruošia valgį – visapusiškai pasirūpina vyru. „Tokio rūpesčio man pavydi kiti tolimųjų reisų vairuotojai: čia pat šeimininkė, maistas paruoštas – skaityk ir bėgiok“, – šypsojosi V. Poška.

Ogi kadaise jis ir pakurstė Kristiną rinktis šią karjerą. Tuomet statyboje dirbusią moterį išmokė vairuoti sunkvežimį, įgyti reikalingą kvalifikaciją. Prieš 17 metų vilkiką vairuojančių moterų buvo nedaug. Žmonai įsidarbinus vienoje Klaipėdos įmonėje, kažkas suabejojo, ar pajėgs dirbti tokį sunkų darbą, ir mokėjo dvigubai mažiau nei vyrui. Į tolimuosius reisus po Europą Vytautas pradėjo važinėti pirmas. Vėliau prisijungė ir Kristina – tapo ekipažo nare. Ji moka angliškai, todėl tvarko su dokumentacija susijusius reikalus, sprendžia kitus klausimus, o vyras rūpinasi, kaip tinkamai pritvirtinti krovinius.

Išbandymas skyrybomis

Sutuoktiniai emigravo į Škotiją, kur uždarbiavo 5 metus. Tolimųjų reisų vairuotojai-ekspeditoriai vilkiko kabinoje praleisdavo 10 mėnesių, o po to 2 mėnesius atostogaudavo. „Mūsų maršrutas – Škotija–Ispanija: veždavome viskį, kompiuterius, o iš ten – vaisius ir daržoves. Gerą atlyginimą mokėjo, galėjome susitaupyti pinigų stambiam pirkiniui“, – atskleidė Vytautas.

Ilgos kelionės metu kas dvi savaites privalėdavo sustoti ir ilsėtis 45 valandas. Tuomet Vytautas sportavo – pasiruošė bėgti ultramaratoną – 100 km. V. Poška pasakojo, kad dirbdamas Škotijoje nusprendė dalyvauti maratone Paryžiuje. „Įmonės savininkas mums leido vežti krovinį ir tris dienas praleisti Paryžiuje. Taigi mums nereikėjo skristi lėktuvu, – patenkintas kalbėjo judrėniškis. – Maratoną – 42 km 197 m nubėgau per 3 valandas.“

Tačiau sutuoktiniai, tiek metų dieną naktį būdami kabinoje, po 5 metų nusprendė skirtis. „Įgrisom vienas kitam. Atrodė, kad galime gyventi atskirai – pinigų turėjome, taigi buvome nepriklausomi, – dėstė K. Poškienė. – Išsituokėme ramiai, net advokatas stebėjosi mūsų taikiomis skyrybomis.“

Kristina nusipirko sodybą Judrėnuose, o Vytautas remontavosi namus savo gimtuosiuose Šalpėnuose. Kristina grįžo dirbti į statybos įmonę, o Vytautas Klaipėdoje vežiojo cementą.

Dviračiu aplink Lietuvą

Kitą dieną po skyrybų V. Poška dviračiu išriedėjo aplink Lietuvą – pirmą kartą. „Ant nugaros pasikabinau skelbimą „Ieškau žmonos“, bet, numynęs 1 200 km, jos nesutikau. Prasilenkdamas su dviratininkėmis persimesdavau keliais dalykiškais žodžiais ir mindavau tolyn galvodamas, kaip toliau gyventi“, – prisipažino pašnekovas.

Vytautas ilgai neištvėrė – su pica atvažiavo pas Kristiną. „Suvalgėme ir vėl išvažiavo“, – juokėsi moteris. Visgi nepraėjus metams abu susitiko ir jau nebeišsiskyrė. Įsidarbino logistikos įmonėje „Vlantana“, kur dirba 7 metus. Šio ekipažo pagrindinis maršrutas – Ispanija, kur veža maisto ir ne maisto krovinius. Kelionė trunka nuo 2 iki 6 savaičių, pailsėti grįžta savaitei ar dviem. „Tiek nebeuždirbame, kaip Škotijoje, bet prireikus galime sugrįžti namo“, – palygino pašnekovai. Jie dažnai lankosi Valensijoje, Almerijoje. „Laisvalaikiu pavaikštome po miestus, grožimės vaizdais“, – kalbėjo Kristina.

Pasak pašnekovų „Vlantanoje“ tolimųjų reisų vairuotojais dirba kelios sutuoktinių poros. „Ir mes jau nebepavargstame vienas nuo kito“, – juokavo sutuoktiniai, kartu būdami daugiau nei 20 metų.

Priešvestuvinė kelionė

Prieš porą metų Kristina ir Vytautas susituokė antrą kartą. „Bet prieš tai buvo priešvestuvinė kelionė, – šypsodamasis atskleidė Vytautas. – Keliavome pėsčiųjų taku Alpių kalnuose aplink Monblano viršukalnę per Šveicariją, Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Per 7 dienas įveikėme 170 km. Keliaudami sutikome žmonių iš viso pasaulio.“

Apie savo atnaujintą santuoką Poškos neprasitarė iki pat giminės sporto šventės, kurią jau dešimtmetį per Žolinę rengia Vytautas. Jis skatina sportuoti brolius, seseris ir jų vaikus. „Pagrindinė užduotis – bėgimas miške kliūčių ruožu. Sportuoti neįpratę verkdami bėga“, – šypsojosi judrėniškis.

V. Poška ultramaratoną pirmą kartą bėgo Nidoje. „100 km per 11 val. 40 min. nubėgau. Mėgėjui bėgikui tai geras rezultatas, – kalbėjo jis. – O po dvejų metų Vilniuje šį atstumą įveikiau per 10 val. 20 min. Bet man svarbu bėgti – smagu praleisti laiką, jausti žiūrovų palaikymą.“

V. Poška jau dešimtmetį rugsėjo pradžioje važiuoja į Vilnių, tradicinį maratoną. Pernai savo 50-ojo gimtadienio proga Vytautas bėgo ultramaratoną – 65 km iš Nidos į Klaipėdą, turėjo 50-ąjį numerį.

Kristina pritaria vyro pomėgiui ir palaiko. O ji mėgsta fotografuoti škotišku fotoaparatu ir kurti fotomontažus. Grįžusi namo džiaugiasi mamos išpuoselėta sodybos aplinka ir pati prie to prisideda.

Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių