Kas lietuviams trukdo ramų miegą?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo viskas ir neblogai, esame laisvi, akcentuojame, kad gyvename demokratinėje šalyje, galime kalbėti, ką norime ir apie ką norime, žodžiu, belieka tik džiaugtis gyvenimu, nes atlyginimai kyla (kai kam), pragyvenimo lygis kyla, kainos kyla, korupcijos indeksas kyla, mobingas, patyčios, biurokratija klesti. Juk esame įpratę manyti, jog „kilimas“ ir „augimas“ yra geresnio gyvenimo rodiklis.

Bet kai kas ir „traukiasi“ – pavyzdžiui, amžiaus cenzas, nuo kurio dar yra įmanoma gauti darbą Lietuvoje. Anksčiau jis buvo 50–55 metai (ypatingai moterims), o dabar piliečiai guodžiasi, jog nuo 45 m. (vėlgi labiau kenčia moterys) esi nereikalingas darbo rinkai. Geriau darbdavys darbuotojų atsigabens iš Ukrainos, Baltarusijos, nes jie ten karo audrų ar „batiuškos“ geležinio valdymo jau užgrūdinti, atsparūs visokioms gyvenimo audroms ir buitiniams nepatogumams. Ir kam mūsų darbdaviams išlepinti lietuviai? Tegul jie geriau į kitas valstybes važiuoja laimės ieškoti.

„Traukiasi“ ir galimybės įsigyti būstą, nes bankų reikalavimai labai griežti – neuždirbsi tam tikros sumos per mėnesį, negausi paskolos. Bet darbdavys užsispyrusiai tau siūlo tik minimumą ar kelis eurus virš jo. O jei jauna šeima paskolą ir gauna, jai virš galvos pakimba Damoklo kardas ne mažiau kaip 20-čiai, 30-čiai metų, nes niekas neturi garantijos, kad ryt ar poryt nebus atleisti iš darbo dėl bankroto, reorganizacijos, etatų mažinimo, karantino ar vien dėl to, kad išvirė ne tokią kavą ar kitaip neįtiko savo viršininkui. Mūsų logistikos įmonėse jau įsigaliojusi tam tikra vergovės forma, kuriose tolimųjų reisų vairuotojai neturi jokių teisių ir šioje sistemoje negalioja jokie Darbo įstatymai: galimi išskaitymai iš atlyginimų už avarijas, kurių net nebuvo, galima nemokėti atlygio keletą mėnesių arba jį mokėti kur kas mažesnį, nei numatytas darbo sutartyje, jie verčiami ilsėtis tik automobilių kabinose, nors pagal įstatymus privalo tai daryti viešbučiuose ar bent moteliuose, verčiami važinėti duobėtais ir aplinkiniais keliais, nes jie pigesni, netgi verčiami klastoti dokumentus... Ir šie visi pavyzdžiai ne išgalvoti, o pagrįsti tikrais faktais, ir tai yra žmonių skaudžios istorijos. Taigi, dažnas darbo žmogus yra su minimaliomis teisėmis ir maksimaliomis baimėmis, jog bet kurią dieną gali būti ištėkštas iš darbo ir gali likti tik su „ant kaklo kabančiomis“, skolomis ar paskolomis ir joks bankas tavęs nepasigailės, jei negalėsi laiku padengti įmokos, ir paleis tavo rankomis jau sušildytą būstą iš varžytinių.

Sakysite, ir kam lietuviui tas nuosavas būstas, juk Vakarų Europoje ar JAV žmonės visą gyvenimą pragyvena nuomojamuose butuose ar namuose ir nesuka dėl to galvos. Tačiau pasirodo, jog būstų nuomos kainos Lietuvos didžiuosiuose miestuose kur kas didesnės, nei, pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje. Todėl ne kiekvienas pajėgus šia paslauga pasinaudoti. Todėl ir lieka tik menkas pasirinkimas – palapinė, paskola ar emigracija.

„Susitraukė“ ir galimybės patekti pas gydytojus. Gyvename principu – „Tavo sveikata – tavo paties ar žolininko reikalas“. Dar prieš karantiną specialisto konsultacijos galėjai tikėtis tik po keletos mėnesių. COVID-19 virusas pirmajame etape buvo suvaldytas gana sėkmingai, tačiau šiuos pasiekimus nubraukė ligonių mirtys prieš užtrenktas ligoninės duris, laiku neatliktos operacijos, komplikavęsi susirgimai ir laiku nesuteikta kita taip jiems reikalinga medicininė pagalba. Ir per laiką, suprantama, paaiškės, kiek šis kažkieno aplaidumas ar neprofesionali vadyba nusinešė gyvybių.

Dažnai susiduriame su aukštesniosiomis jėgomis, ne tų, aišku, kur kažkur debesyse sėdi. Tiesiog nelygios piliečio ir valstybės jėgos. Štai baigėsi permokų grąžinimo terminas asmenims, deklaravusiems savo pajamas VMI. Šimtai piliečių pasipiktinę, jog atėjus paskutinei atsiskaitymo dienai iš valstybės jiems priklausančių permokų taip ir negauna, nors pati VMI deklaravo, kad pirmiausia bus atsiskaitoma su tais, kurie pirmieji pateiks deklaracijas. Pasirodo, VMI praktikuoja tokią schemą, pagal kurią išlaiko deklaraciją visą numatytą terminą ir paskutinę atsiskaitymo dieną pareiškia, jog deklaracija neteisingai užpildyta, nors jų sistema jums ir tvirtino, kad su jūsų deklaracija viskas gerai. Ir tuomet atsiskaitymą su jumis pradeda skaičiuoti nuo tariamos deklaracijos patikslinimo dienos ir taip jūs vėl savo pinigų galite laukti 90 d. Ir tai dar ne viskas, pasirodo, jūsų deklaracija tapo neteisinga būtent dėl VMI įkeltų neteisingų duomenų. Bet jei jūs būsite VMI skolingas bent 20 eurų, ji jūsų asmeninėje sąskaitoje rezervuos ne minėtą sumą, bet areštuos visą jūsų sąskaitą net nesusimąstydama, ar jūs turėsite savo mažamečiams vaikams bent duonos už ką nupirkti. Visame pasaulyje analogiškos institucijos pirmiausia yra verslo ir piliečių draugas ir patarėjas. Ir tik piktybiškais atvejais imasi sankcijų. Mūsų valstybėje ši institucija pirmiausia yra baudėjas ir pati grubiai pažeisdama įstatymus tyčiojasi iš piliečių. Be to, esant tokiai įstatymų ir jų pakeitimų ir papildymų kaitai, kurios raizgalynėje sunku susigaudyti net teisininkui, eiliniam piliečiui padaryti klaidą gana paprasta.

O kai pamatote žiniasklaidoje informaciją apie tai, jog buvo sulaikyta net 11 teisėjų, advokatų ir kitų veikėjų (vėliau jų sąrašas pasipildė net iki 26) už korupcinius nusikaltimus, žemė slysta iš po kojų. Kokioj valstybėj mes gyvenam? – klausiam savęs. Jei ši byla baigsis be rezultatų, kaip dažnai būna STT garsiai pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose, taps labai liūdna dėl to, kad ši institucija tokia nekompetentinga arba dar blogiau, vykdanti kieno nors „juodus“ užsakymus. Jei ši byla pasieks teismą ir minėti asmenys bus nuteisti, taps dar liūdniau, dėl to, kad mūsų teisėsauga tokia korumpuota. O kur dar nesankcionuoti, keletą mėnesių trukę asmenų sekimai, sufabrikuoti įtarimai, persekiojimai už kitokią nuomonę įvairiose gyvenimo srityse, tarp jų ir politinėse partijose. Be to, jaučiamas akivaizdus deficitas pareigūnų, kurie būtų atsparūs kai kurių valstybės institucijų ir politikų daromam spaudimui dėl jų tiesioginio darbo. Ir po daugybės beveik kasdieninių tokių pavyzdžių supranti, kad mūsų lūkestis sukurti tvirtą teisinį valstybės pagrindą, kas leidžia išdidžiai vadintis Teisine valstybe, tolsta kaip beirklis laivelis nuo upės kranto.

Mūsų kasdienybė taip pat gana spalvinga ir neleidžianti nuobodžiauti. Štai iškyla klausimas, dėl kurio nusprendžiu pasiskambinti į savivaldybės vieną iš skyrių. Gautas atsakymas labai nustebina, todėl nutariu pasikalbėti su kitu šio skyriaus specialistu. Ir kai galiausiai paklausius trečiojo nuomonės gauni tris skirtingus atsakymus, supranti, kokia nekompetencija tvyro mūsų valdininkų, reguliuojančių mūsų visų gyvenimą, kabinetuose. Gyvename XXI amžiuje, tai ir valdymas neturi būti XX amžiaus pradžios lygio. Valstybės valdymas gali visai sutrikti, jei nemokysime ir netobulinsime savo biurokratų, kurie kabinetuose užsisėdi dešimtmečiais ir demonstruoja visišką nepagarbą mums. Gyvename globaliame pasaulyje, todėl ir žinios negali būti nugrimzdusios į globalios informacijos dugną.

Štai šiandien telekomunikacijų įmonė, su kuria niekad gyvenime neturėjau jokių sutarčių, nuo mano banko sąskaitos nusiskaičiavo pinigus, o dukrai, savitarnos degalinėje įsipylusiai kuro už 6 eurus, nuskaičiavo visą 60-imt. Sakysite, kaip tai galima? Pas mus daug kas galima, nes daugelis, tausodamas savo nervus, laiką ir pinigus arba nesitikėdamas rasti tiesą, panašiais atvejais praryja kartėlį ir net nemėgina apginti savo interesų. Kiekvienas iš jūsų tikriausiai esate atsidūręs panašiose situacijose ir šį pradėtą sąrašą galite tęsti iki begalybės.

Tikrai ne viskas blogai mūsų valstybėje. Daug sukūrėme, pastatėme, išmokome ir kitus galime pamokyti. Bet svarbiausias klausimas, ar komfortabilu šioje valstybėje gyventi eiliniam piliečiui? Čia pateikta nedidelė dalis negatyvių reiškinių spektro, mūsų visuomenės dalį verčiančio gyventi nuolatinėje įtampoje ir kovoje už savo būvį. Gal nereikėtų stebėtis dideliu išgeriamo alkoholio kiekiu, skaudžiais suicido atvejais, didelėmis emigracijos bangomis.

Taigi, visi vieningai ir negailestingai kovodami su negatyviais reiškiniais, kurkime stiprius pamatus teisinės valstybės, kurioje bus visiems saugu ir gera gyventi.

Teisės paskirtis – išvengti konfliktų visuomenėje, o jiems kilus padėti juos išspręsti.

Nijolė Požarskienė

Kandidatė į Lietuvos Seimo narius Mėguvos rinkiminėje apygardoje

Politinė reklama apmokėta iš Nijolės Požarskienės rinkimų sąskaitos

Užs. Nr. 01 NP


Taip pat skaitykite:

Rinkimų drama baigėsi P. Gražulio pergale:  R. Petrauskienė sustoti neketina
Panaudotoms žvakidėms – specialūs konteineriai kapinėse
Pertekliniai ženklai prie įstaigų
Jaunieji gargždiškiai – II lygos nugalėtojai
Lietuvos vyrų tinklinio čempionate – setas su 70 taškų
Veiviržėniškės gėlės – įvairioms progoms
Apdraudusieji ūkinius gyvūnus gali susigrąžinti dalį išlaidų
Kai išgyveni tai pats, – į ligą žiūri kitomis akimis
Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį
Konsultavimo paslaugos kaime –  abipusė nauda

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi?

Seimo rinkimų antrojo turo Klaipėdos…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook