Karo laivo „Prezidentas Smetona“ atradimas – nuopelnas ne tik Klaipėdai

Karo laivo „Prezidentas Smetona“ atradimas – nuopelnas ne tik Klaipėdai

Klaipėdos universiteto Mažojoje auloje liepos 11 d. buvo sutikti mokslinės ekspedicijos „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ mokslininkai ir dalyviai. Projekto iniciatorius profesorius V. Žulkus (pirmas iš kairės) pasakojo, jog į ekspediciją išplaukė su aiškiu tikslu.

 

Klaipėdos universiteto (KU) Mažojoje auloje liepos 11 d. buvo sutikti mokslinės ekspedicijos „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ mokslininkai ir dalyviai. Renginyje dalyvavo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kuri ekspedicijos vadovui, akademikui, profesoriui, habilituotam daktarui Vladui Žulkui įteikė Švietimo ir mokslo ministerijos atminimo medalį už Lietuvos istorijai reikšmingą atradimą. Padėkos raštais buvo apdovanoti ir kiti ekspedicijos dalyviai.

Ministrė J. Petrauskienė, sveikindama ekspedicijos dalyvius pabrėžė, jog tokie moksliniai atradimai atsiranda ne tik sunkiai dirbant, bet ir bendradarbiaujant su kitų šalių mokslininkais.Valstybės pažinimo ženklas

„Labai svarbu Lietuvai yra tai, jog mes turime tokius šaunius istorikus, kurie sugeba mus prikelti apmąstymams apie praeities laikus. Universitetui šis atradimas itin svarbus todėl, kad mes save pozicionuojame kaip jūrinių mokslų universitetą, kuriam prioritetinė veikla yra viskas, kas susiję su jūros mokslais, jūrinėmis technologijomis“, – savo sveikinimo žodyje ekspedicijos komandai teigė Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas.

Ministrė J. Petrauskienė, sveikindama ekspedicijos dalyvius pabrėžė, jog tokie moksliniai atradimai atsiranda ne tik sunkiai dirbant, bet ir bendradarbiaujant su kitų šalių mokslininkais. „Turime jausti pareigą pristatyti šiuos atradimus taip, kad tai taptų ne tik įrašu Klaipėdos universiteto gyvenime, tačiau ir Lietuvos istorijoje – valstybės pažinimo ženklu. Klaipėdos universitetas turi aiškią lyderystę jūrų tyrimų ir jūrų archeologijos srityje ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos jūros regione“, – pasidid­žiavimo neslėpė J. Petrauskienė.

Projekto iniciatorius profesorius V. Žulkus pasakojo, jog į ekspediciją išplaukė su aiškiu tikslu. „Streso buvo pakankamai todėl, kad išplaukėme į audrą. Per visą ekspediciją gero oro buvo mažai. Iš dviejų savaičių, numatytų ekspedicijai, dirbti galėjome tik dvi dienas. Tačiau tai, ką buvome užsibrėžę, mes padarėme“, – akcentavo profesorius. Jis susirinkusiems pristatė ekspedicijos atradimus, rodė nuskendusio laivo sonarines nuotraukas, priminė laivo „Prezidentas Smetona“ istoriją.

Užmirštas laivas „Šiauliai“

Birželio 27 d. KU mokslininkai kartu su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis burlaiviu „Brabander“ leidosi į mokslinę ekspediciją „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ prie Estijos krantų. Ekspedicijos tikslas buvo rasti pirmąjį Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona“ ir mažesnius tarpukario Lietuvos prekybos laivus „Panevėžys“, „Kretinga“ ir „Utena“. Liepos 2 d. už 5 mylių nuo Estijos krantų jūros dugne, 85 m gylyje, atpažintas laivas „Prezidentas Smetona“. Rasti ir laivai „Panevėžys“, „Kretinga“ bei „Utena“. „Tačiau savo ekspedicijoje mes neminėjome laivo „Šiauliai“, kuris dalyvavo plaukime iš Talino į Kronštatą ir nuskendo Rusijos teritorijoje. Nesvarbu, kad į Rusiją mes nenuplauksime ir nepatikrinsime, tačiau šis laivas taip pat yra mūsų istorijos dalis ir visoje šitoje situacijoje jis irgi turėtų būti minimas“, – teigė karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vado patarėjas Valdas Rakutis.

Mokslinėje ekspedicijoje kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais dalyvavo ir pats laivo „Prezidentas Smetona“ kapitono Adomo Daugirdo anūkas iš Čikagos Johnas Nekustas. Deja, ekspedicijos narių sutikime jis dalyvauti negalėjo.

Vokiečiai torpedavo laivą

„Prezidentas Smetona“ buvo pirmasis nepriklausomos Lietuvos karo laivas, kurį 1927 m. Lietuvos Vyriausybė pirko iš Vokietijos. Jo dingimo aplinkybes iki šiol gaubė paslaptis. Laivas Suomių įlankoje nuskendo 1945 m. sausio 11-ąją. Vienų šaltinių duomenimis, jis nuskendo užplaukęs ant seklumos, kitų – į jį pataikė mina. Vis dėlto tikroji „Prezidento Smetonos“ nuskendimo priežastis, pasak ekspedicijos vadovo V. Žulkaus, buvo vokiečių povandenino laivo U 745 paleista torpeda, kuri ir nuskandino karo laivą „Prezidentas Smetona“.

Paklaustas apie tolimesnį Lietuvos karo laivo likimą, V. Rakutis teigia, jog viskas turi būti gerai apgalvota. „Laivo priekis tikrai yra smarkiai subjaurotas. Ekspedicijoje apsvarstėme įvairius tolimesnių veiksmų variantus. Vienas iš jų – galbūt reikėtų padaryti laivo kopiją ir pastatyti ją Šventojoje. Tačiau visą tai reikia dar labai gerai apsvarstyti.“

Julija BANIENĖ

Klaipėdos universiteto studentė


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Kodėl neplojame?

Užriestos nosys, kalbėjimas tarsi iš aukšto, nepasilabinimas. Ar nesate susidūrę su tokia situacija, kai buvę jūsų kolegos, draugai, kaimynai ar…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar susipažinote su naujuoju Darbo kodeksu?