Karklėje stichijos žabais nepažabosi

Praėjusią savaitę jūros bangos kėlė sąmyšį. Karklėje vaikštinėję žmonės su nerimu stebėjo, kaip vandens stichija be gailesčio plaka skardį, ant kurio įkurdintos senosios kaimo kapinaitės. Eiliniai poilsiautojai baiminasi, esą likęs vienas žingsnis iki tragedijos ir jūra pasiglemš išpuoselėtus antkapius bei pačius palaikus. Tačiau specialistai tokias baimes atremia moksliniais faktais – kapinių išplovimas artimiausiu metu negresia. Na, nebent įvyktų apokalipsė ar kitas neprognozuotas gamtos virsmas.

Tvarkingos senosios Karklės kapinaitės – su vaizdu į jūrą. Tačiau pastaroji gyventojams kelia nerimą. Baiminamasi, kad vieną dieną skardis bus nuplautas. Rūpestis kyla kasmet

Penktadienį „Bangos“ redakcija sulaukė ne vieno gyventojų kreipimosi. Kretingalės seniūno padėjėja Danguolė Urbienė kvietė įvertinti gamtos stichiją: „Atvykę į Karklę savo akimis pamatysite, kaip jūros bangos skalauja kopas ir ardo jas. Ypač Karklėje esančių kapinaičių ribose. Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti.“ Tą pačią popietę paskambinęs vyriškis teigė negalintis supranti žiniasklaidos abejingumo – kur beskambinęs, niekas neskuba apžiūrėti esą skalaujamų Karklės kapinių. Ant kranto skardžio esančių kapinaičių problema žinoma politikams, ir net Vyriausybės atstovams. „Bangoje“ irgi ne kartą rašyta apie šią teritoriją ir tikslinius ministerijų atstovų vizitus, tad kapinaičių likimas nėra užmirštas. Tačiau tai išgirdęs pašnekovas nusistebėjo, kad žurnalistė kalba kaip biurokratė ir siūlė atvykti į pajūrį, nes kapinaitės esą plaunamos čia ir dabar.

Pajūrio regioninio parko (PRP) direktorius Darius Nicius ir ekologas Erlandas Paplauskis gyventojų rūpesčiu jau nebesistebi. Šis klausimas į viešumą keliamas kiekvieną rudenį, kai į Lietuvą grįžta audrų sezonas. Visgi specialistai siūlo nepiktnaudžiauti tokiais žodžiais kaip „ardo kopas“ ar „plauna skardį“. Esą ties kapinaitėmis esantis skardis – bene stabiliausias visame Karklės pajūrio ruože.

„Ką žadama daryti? Mokslininkai išvis kelia klausimą, ar reikia daryti. Visiems žinoma, kad kranto linija negali būti stabili. Buvo siūloma suformuoti tvorą iš akmenų, bet nuomonės skiriasi“, – sakė D. Nicius. Panikai pagrindo nėra

PRP atstovai siūlo vadovautis ne emocijomis, o moksline medžiaga ir gamtos dėsniais. „Situacija yra elementari – nelabai kas nuo žmonių priklauso. Natūralu, kad rudenį ir žiemą ateina audrų sezonas, tad pakyla vandens lygis, ir bangos pasiekia kopas, skardžius. Kapinės yra integralioje kranto linijoje, o ji nėra labiau išplauta“, – ramino D. Nicius. Jis priminė, kad Karklėje net nėra kopų – nuo Olando Kepurės iki pat Nemirsetos driekiasi moreniniai gūbriai, kuriuos ledynai sustūmė prieš 10–12 tūkstančių metų. Jų sutvirtinti žabais nėra įmanoma – tokias „minkštas“ priemones galima taikyti tik vėjo pustomoms kopoms. Kasmet PRP Aplinkos ministerija skiria po maždaug 14,5 tūkst. Eur krantotvarkos darbams. Jie tenka takeliams remontuoti, smėlėtiems kopagūbriams tvirtinti. Tačiau skardžių tvarkyti nesiimama.

Matydami paplautą smėlį krante žmonės esą irgi neturėtų panikuoti – rudenį jūra jį nuplauna, o dažniausiai pavasarį vėl išmeta į krantą.

Padėtų betono siena

D. Nicius akcentavo, kad skardį iš tiesų „plauna“ ne jūra, bet iš pačių gūbrių besiveržiantis šaltinio vanduo. Žiemą pastarasis teka šlaitu, o sušalęs bei atskilęs ledas nusineša ir dalį smėlio. Būtų galima kovoti su gamtos dėsniu ir numelioruoti šaltinius, tačiau, anot pašnekovo, net pasaulinėje praktikoje tokių atvejų maža dėl milijardinių investicijų. Esą būtų galima taikyti uosto principą ir skardžius nuo jūros atitraukti betono siena. Tik tai reikštų, kad tolimoje ateityje kapinaitės liktų saloje. „Tai gamtos darinys ir natūralūs procesai turi vykti. Ties kapinėmis situacija dabar stabili, nuplovimo nėra. Bendruomenė ne kartą rašė raštus į Aplinkos ministeriją, ne kartą čia vyko pasitarimai, važiavo ministrai ir viceministrai. Į žmonių nuogąstavimus tikrai reaguojama. Ką žadama daryti? Mokslininkai išvis kelia klausimą, ar reikia daryti. Visiems žinoma, kad kranto linija negali būti stabili. Buvo siūloma suformuoti tvorą iš akmenų, bet nuomonės skiriasi“, – sakė D. Nicius.

Jei jūra atsiras Telšiuose

Aplinkos ministerija yra įsipareigojusi parengti techninį šio kranto ruožo tvarkymo projektą. „Jeigu jau grės nuplovimas, nebereikės laukti – turint tokį dokumentą bereikės imtis darbų“, – aiškino PRP direktorius. Visgi, jo nuomone, artimiausiu metu tvirtinti kapinaičių dar nereikės. „Jei, globaliai žiūrint, bus tokia vandens stichija, kuri nuo Klaipėdos iki Palangos drieksis, tada galima tikėtis nuplovimo. Gi visokių apokaliptinių vaizdų piešiama, net kad jūra iki Telšių atsiras. Tad jei ateis tvanas, nepadės jokie akmenukai. O trumpajame procese, kol mes čia gyvensime, kapinės tikrai bus“, – ramino jis.

Ekologas E. Paplauskis priminė mokslinius skaičiavimus – ties Olando Kepure esantis skardis kasmet jūros nuplaunamas apie 50 cm. Tad esamu tempu iki pagrindinio Karklės kelio jūra „keliaus“ maždaug 600 metų. Pašnekovo teigimu, skardį, ant kurio yra žymusis krepšininko Gintaro Einikio namas, jūra pasiglemš tikrai greitai – iki jo likę vos 10 metrų. Tačiau skardis ties kapinaitėmis esąs stabilus, jūros neplaunamas. „Geriausias įrodymas – kad tas skardis apaugęs augmenija. Vadinasi, nė milimetras nėra nuplautas“, – ramino ekologas. Jis siūlė mažiau klausytis šios srities neišmanančių žmonių.


KOMENTARAS

  • Saulius GULBINSKAS, Klaipėdos universiteto JMTC Atviros prieigos centro Jūros ekosistemų laboratorijos vadovas:

    – Žmonės kelia tą klausimą ir tai yra teisinga. Gamta yra gamta. Sulaukėme kelių audringesnių laikotarpių ir tame nedideliame kyšuliuke ties kapinaitėmis buvo nuplautas paplūdimio smėlis. Keletą metų tokių situacijų neturėjome. Prognozės gali būti įvairios. Pirma, jei ateis ramesnis laikotarpis, smėlis paplūdimyje vėl susikaups. Tai vyksta periodiškai, ir Karklės paplūdimys tikrai ne pirmą kartą nuplaunamas. Yra buvę ir dar grėsmingesnių vaizdų. Bet, žinoma, jei toks procesas intensyvėtų, skardis prie kapinaičių galėtų būti pažeistas. Tai visiška tiesa.

    Kaip problemą spręsti? Esame daug sykių kalbėję, kad į ją reikia žiūrėti pakankamai atsakingai. Jeigu mūsų valstybėje Karklė yra paskelbta etnokultūriniu draustiniu su saugomomis kapinaitėmis, tai būkime malonūs, numatykime priemones, kaip elgtis atėjus laikui skardį stabilizuoti. Būtina iš anksto parengti projektą, nes gali ateiti diena, kai tam nebebus laiko.

    Skardžio tvirtinimas nėra tokie darbai, kuriuos galima tuoj pat atlikti – nuvažiuoti, kažką sukalti ar akmenų priversti. Nieko panašaus. Yra įvairios krantotvarkos priemonės ir tam reikia pasiruošti. Mokslininkai apie tai nuolat šneka. Jokiu būdu nenorime sakyti, kad būtent šiandien tai reikia padaryt ar kad šiandien ta kritinė situacija. Gal tuos darbus reikės daryti po 3–4, 10 ar dar daugiau metų.

    Į šitą situaciją žiūriu atsakingai. Palaikau bendruomenės būgštavimus ir manau, kad nėra teisinga laukti, nieko nedaryti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių