Kaip sukurti laimingą šeimą

Laimės šeimoje negalima laukti kaip manų iš dangaus. Ją reikia sukurti patiems, todėl pirmasis patarimas toks: nuolat ieškoti, kaip tai padaryti. Ieškoti, pradedant nuo savo klaidų pripažinimo, pasiremiant tėvų ar pažįstamų gerąja patirtim, šeimos gyvenimui skirtų straipsnių ir knygų patarimais.

Reikia nors retkarčiais apie šeimos problemas nuoširdžiai pasikalbėti abiem. Tegu tai bus antroji taisyklė.

Trečia, būtina suprasti, kad gyvenimo draugas (draugė) yra ne mūsų nuosavybė, ne mūsų dalis ar priedas, o atskiras, savarankiškas žmogus su savo prigimtom savybėm, savais papročiais, sava gyvenimo patirtim, todėl leiskime jam (jai) turėti savo įsitikinimus, veiklos planus, gyvenimo būdą, nors tai ne visada mums patiktų. Prisimenu dviejų gerų žmonių šeimą. Žmona užsigeidė auginti kiaules. Vyras su tuo nesutiko, nes buvo susidomėjęs kitos specialybės darbu. Kiekvienas pasielgė pagal savo nusistatymą: žmona viena augino kiaules ir nuolat graužė vyrą, kad jai nepadeda. Vyras baigė aspirantūrą ir surado darbą mokslo įstaigoje. Sutuoktiniai išsiskyrė.

Ketvirta, visada tarkimės su antrąja puse, nes kiekvienas mūsų žingsnis atsiliepia visiems šeimos nariams.

Jeigu nepritaria mūsų sumanymui, padės penktoji taisyklė: išklausykim visus prieštaravimus, pasistenkim juos suprasti, nebijokim daryti nuolaidų. Tada ir mus supras.

Šešta, nors retkarčiais padarykim gyvenimo draugui (draugei) ką nors malonaus: gal sutvarkykim kambarius, gal pagaminkim mėgstamą valgį, gal… Tai jus suartins, padės užmiršti nuoskaudas ir nepadarytus darbus. Gerai ir dovanėlės, tik nepatogu už savo klaidas mokėti pinigais iš šeimos biudžeto.

Septinta, nepraleiskim nė vienos dienos be gero žodžio. Nors gyvenime niekas nepasikeistų, gyventi būtų lengviau, jeigu sumažėtų dejavimų, niurzgėjimo, įžeidinėjimų. Žymiai veiksmingesnis priekaištas, pasakytas maloniu balsu, gražiais žodžiais.

Aštunta, jeigu žmona pikta – ji tik­riausiai pavargusi. Padėkim jai. Jeigu vyras piktas, matyt, nepasisekė darbe. Paguoskim jį.

Devinta, žinokim, kad lengviau priprasti prie mums nemalonių vyro (žmonos) įpročių, negu juos pakeisti.

Dešimta, nepamirškim, kad bet kuris pažįstamas ar pažįstama turi didesnes galimybes mums patikti negu mūsų sutuoktinis, nes svetimų trūkumai visada atrodo mažesni. Teko girdėti teiginį, kad šeimyninis gyvenimas būtų idealus, jeigu žmonos vyrų trūkumus matytų tik tokius, kokie jie iš tikrųjų yra. Žinoma, šį teiginį galima pritaikyti ir kitai pusei – žmonos trūkumams.

Lieka paklausti, ar lengva laikytis tokių bendravimo taisyklių? Skaičiau apie tokį psichologų tyrimą: sutuoktiniams uždavė klausimą, ar lengva būti vyru (žmona)? Tie, kurie savo šeimą pavadino laiminga, atsakė, kad nelengva. Dauguma iširusių šeimų sutuoktinių galvojo priešingai, kad būti vyru (žmona) lengva, tiktai jiems nepasisekė. Štai ir viskas.

Donata LEKETIENĖ