Kaip mes šventėme

Prabėgusioji savaitė įkyrėjusį karantino režimą paįvairino net keliomis šventėmis: tai ir jaunatviška Valentino diena, ir tradicinės Užgavėnės, ir brangiausia kiekvienam mūsų – Vasario 16-oji, Valstybės atkūrimo diena. Kol vieni socialiniuose tinkluose liejo savo tūžmastį dėl vienokių ar kitokių Vyriausybės ar vietos savivaldos sprendimų, kiti žmonės atskleidė puoselėjamą savo pilietiškumą ir kūrybiškumą.

Įkyrėję standartiniai valstybės švenčių minėjimai salėse – jau praeityje, nors užsitęsusio karantino metu, kai bendrystė apribota, jau ir jųjų, ko gero, esame pasiilgę. Kultūros ar švietimo įstaigos, negalėdamos sukviesti, pasitelkė virtualiąją erdvę: kas filmą sukūrė, kas užduočių tekstą pateikė, kas buvusių renginių epizodais pasidalijo. Tačiau įspūdingiausia tą svarbią dieną buvo pačių žmonių, kurie veikė ne kokių nors institucijų nurodymų spaudžiami, bet savo supratimu, kaip pagerbti Valstybės atkūrimą, iniciatyvos. Jaukiausias, nors ir kuklus pavyzdys – Gargždų Gėlių gatvės gyventojų sutelktumas. Ne vienus metus jie kaimyniškai švenčia Vasario 16-ąją. Ir šiemet jųjų bendrystė, kai karantinas atskiria žmones, nenutrūko: sutarta kepti pyragus savo namuose, o tautinėmis juostelėmis perrištas kvepiančias kepinių pakuotes dovanojo vienas kitam ir tam arba tiems, kas neišgalėjo išsikepti šventinių pyragų.

Vasario 16-osios popietę Gargždų gatvėse nustebino ir kitas sumanymas – automobilių važiuotynės su tautine atributika. Galbūt gargždiškius užkrėtė vilniečių pavyzdys? Būtent sostinėje vyko gausios Vasario 16-osios važiuotynės. Šią patriotinę akciją sostinėje suorganizavo VšĮ „Patriotiški lietuviai“ ir visuomenininkai. Trijų valandų važiuotynėse dalyvavo daugiau nei 200 mašinų.

Gargžduose Kretingos plento kampelis pasipuošė šūkiu, sveikinančiu miestiečius su Valstybės atkūrimo diena, o Trispalvė suplazdėjo ant Kalniškės piliakalnio. Asociacija „Gargždų jungtinės pajėgos“ surengė pėsčiųjų žygį, startavusį nuo Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, žygeiviai aplankė Nepriklausomybės Akto signataro J. Šaulio sodybvietę Balsėnuose.

Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ jaunųjų korespondentų klubas Vasario 16-osios proga išleido tinklalaidę, kurioje kartu su gargždiške, kelionių vadove Monika Vasyliene brandžiai kalba apie Vasario 16-osios reikšmę įkvepiant drąsą ne tik buvusioms, dabartinėms, bet ateities kartoms.

Gargžduose atrodė, kad valstybės vėliavą prie savo namų iškelti pamiršta vis mažiau gyventojų, labai smagu buvo matyti gatves, kuriose Vasario 16-ąją prie beveik kiekvieno namo plazdėjo Trispalvės. Jomis puošėsi ir kai kurių daugiabučių langai. Trispalvėmis vėliavėlėmis švietė ir kiekvienas Jono Lankučio bibliotekos langas. Taip pat Trispalvės šviesomis džiugino Gargždų kultūros centro langai. Be abejonės, ant rajono Savivaldybės pastato prigludusi didžioji Trispalvė valstybei svarbioms datoms paminėti jau tampa neatsiejama šventinės nuotaikos dalimi. Formuojasi tradicija, kad Gargždų gatvių sankryžoje plevenančią vėliavą valstybinių švenčių proga išvakarėse pagerbia ir pakelia rajono meras.

Viena naujausių ir įdomiausių pilietiškų iniciatyvų sumanyta lapiškių – „Tautiškos giesmės“ giedojimas ant slidinėtojų pamėgto Utrių kalno. Neįtikėtinas emocijas patyrė ne tik patys valstybės himno atlikėjai, bet ir tūkstančiai peržiūrų internete liudijo, kad ir kitus žmones tokia pilietiška iniciatyva sujaudino.

Taip jau sutapo, kad tiek Vasario 16-oji, tiek Užgavėnės šiemet supuolė tą pačią dieną. Gero humoro dozę miesto gatvėse, susietą su koronos pandemija, pažėrė Gargždų kultūros centro kūrybinė komanda. Centro direktorė Vaida Skuodienė jautriai pastebėjo, kad gatvėse pravažiuojant persirengėlių ekipažui susitikus gargždiškių žvilgsnius liejosi tikros ašaros: šis išvažiavimas į gatves parodė, kad tiek žmonės, tiek kultūros darbuotojai yra išsiilgę aktyvios kultūrinės veiklos ne virtualybėje, o realybėje.

Šiuo metu rengiama ir diskutuojama dėl Klaipėdos rajono kultūros strategijos, kuria būtų vadovaujamasi sistemingai, ne priešokiais ir ne vienus metus. Karantino renginių iniciatyvumas atvėrė, rodos, ir taip jau žinomą tiesą: kūrybiškumas yra galia, kuriai išsiskleisti nebūtinai reikia didelių finansinių resursų, dėl kurių nuolat dejuojame ir sukame galvas. Pateikti pavyzdžiai apie pastarųjų švenčių išradingumą yra geri įrodymai ir parodymai, kaip formuoti kultūros strategijos kai kurias gaires.

Vilija BUTKUVIENĖ

„Bangos“ redaktorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių