Kaimo turizmo sodybų šeimininkai turistų laukia kasdien
Račkauskų kaimo turizmo sodybos kepyklėlėje kepama duona ir pyragai. Savininkas Vytautas Račkauskas ir administratorė V. Račkauskaitė.
Kasmet Klaipėdos rajone išregistruojama po keletą kaimo turizmo sodybų, tačiau jų daugėja. Šiuo metu legaliai veikia apie 50, bet niekas nesuskaičiavo, kiek jų yra šešėlyje. Vienose rengiami pobūviai šeimoms, kitos priima turistus ramiam ar aktyviam poilsiui, trečiose vykdomos edukacinės programos.
Ieškoti ramybės – į Misgirius
Pasak Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorės Daivos Buivydienės, daugiausia kaimo turizmo sodybų – Kretingalės seniūnijoje, o Judrėnų – vienintelė.
Nuo Judrėnų miestelio centro 3 kilometrus reikia dardėti žvyrkeliu į Misgirių kaimą, kur keliolikos hektarų plote išsidėsčiusi kaimo turizmo sodyba. Pakeliui ganykloje galvijų banda rupšnojo žolę. Argi ne egzotika miestiečiams, ypač vaikams, iš arti pamatyti besiganančius gyvulius?
Čia ypatingas kraštovaizdis ir gamta. Sidonos ir Rimanto Mickų kaimo turizmo sodyba traukia pasiilgusiuosius ramaus poilsio laukinės gamtos prieglobstyje. „Kokia ramybė ankstų rytą saulei tekant, koks paukščių ulbėjimas, – kalbėjo sodybą prižiūrinti Laima. – Pernai poilsiavo amerikiečiai – maudėsi kubile, skanavo judrėniškių šeimininkių suspaustą sūrį. Kokia atrakcija jiems buvo.“
Keturi poilsio nameliai išsidėstę atokiai vienas nuo kito. Juose apsigyvenusiems poilsiautojams – atskiros erdvės, yra sporto aikštelės. Čia galima mėgautis ramybe. Medžių apsuptyje tyvuliuoja tvenkinys su liepteliais, nuo kurių gali stebėti gausybę žuvų, o sužvejojęs gali čia pat išsikepti ar išsirūkyti. Įrengtas ir paplūdimys. Besidomintiesiems energetiniais laukais – žiedinis parkas-labirintas. Ir įspūdinga trešnių giraitė.
Šioje kaimo turizmo sodyboje dažnai rengiami giminių suėjimai. Tačiau dėl žvyrkelio jos nesirenka dviratininkai. D. Buivydienės manymu, Judrėnų bendruomenė galėtų būti lankstesnė – rengti programą „Sūrio keliu“.
Ir apgyvendinimas, ir degustacijos
Račkauskų kaimo turizmo sodyboje „Agluona“ Agluonėnų seniūnijoje turistų laukiama kasdien. „Orientuojamės į pavienius gyventojus ir grupes. Mūsų sodyba krypsta į šeimos poilsį, o ne į didelius pobūvius. Laukiame didelių ir mažų grupių“, – dėstė administratorė Vytautė Račkauskaitė. Graži jauki, aplinka, šiuolaikiškai įrengti poilsio kambariai traukia ir užsieniečius.
Čia esančioje „Svetainėje“ kasdien nuo ryto iki vakaro galima rasti gurmaniškų valgių. Užsukusiems su vaikais, kad šie nenuobodžiautų su suaugusiaisiais, pasiūloma juos įkurdinti specialiame kambaryje su gausybe žaislų, žaidimų įrenginių. Taigi pasirūpinta ir mažųjų užimtumu. Beje, čia pirmadieniais-ketvirtadieniais vyksta vaikų gimtadieniai – „Linksmojoje kepyklėlėje“ jie gali išsikepti picą, su animatore įdomiai praleisti porą valandų.
Šioje kaimo turizmo sodyboje porą metų veikia kepyklėlė, kurioje ne tik pagal Klaipėdos krašto receptus kepami pyragai, o taip pat duona.
V. Račkauskaitė akcentavo, jog „Svetainėje“ rengiamos degustacijos. Šį pavasarį – Memelio krašto 19 amžiaus restoranų patiekalai. „Ruošdamiesi rinkome medžiagą, konsultavomės su istorikais“, – sakė administratorė. Kitais metais „Svetainė“ minės 10 metų įkūrimo sukaktį. Vytautė džiaugėsi, kad tai viena geriausių viešojo maitinimo įmonių Klaipėdos rajone. Praėjusiais metais Žemės ūkio ministerija ją apdovanojo padėkos raštu. Tačiau V. Račkauskaitė pasiskundė, kad trūksta gerų virėjų. „Mūsų kolektyvas auga, todėl ieškome papildomų rankų“, – sakė ji.
Ragina trauktis iš šešėlio
Taigi ne visos kaimo turizmo sodybos verčiasi pobūvių organizavimu – yra teikiančių nemažai turistams reikalingų paslaugų.
Pasak D. Buivydienės, kaimo turizmo sodybų, kuriose priimami turistai, šeimininkams tenka užsidirbti per du mėnesius. „Reikia gerokai pasukti galvą, kad sugalvotum kažką naujo, kas pritrauktų turistus. Pavyzdžiui, apversti namą, įkurdinti dinozaurus, kaip padarė „Radailių dvaras“. Jie ir baseiną sumanė. Pajamos priklauso nuo išmonės ir galimybių“, – kalbėjo ji.
Oficialus turizmo sezonas – nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d., tačiau atostogų pikas – nuo liepos. Sodybų šeimininkai tam laikotarpiui turi užsakymų.
D. Buivydienė akcentavo, jog stengiamasi šį verslą traukti iš šešėlio. „Siūlome išlįsti į dienos šviesą. Suteikiame informaciją, padedame užsiregistruoti Valstybiniame turizmo departamente“,– dėstė ji.
„Pastarosiomis dienomis aplankiau kelias kaimo turizmo sodybas. Ne tikrinti, o susipažinti norėjau su šia verslo šaka, pokyčiais. Puiku, kad žmonės ieško galimybių užsidirbti, įdarbina kitus. Bet tai reikia daryti legaliai“,– kalbėjo rajono Savivaldybės vicemerė Rūta Cirtautaitė.
Ne visose kaimo turizmo sodybose laukė šeimininkai: kai kurių nenorėjo susitikti, teisindamiesi, kad užsiėmę, išvykę, turi neatidėliotinų reikalų. o kitur, anksčiau atvykus, buvo užrakintos durys. „Betgi kaimo turizmo sodybose turistų laukiama kasdien. Ir jeigu organizuojami tik pobūviai su nakvyne, tai – ne kaimo turizmo sodybos funkcija. Reikėtų jas pervadinti pobūvių salėmis, kurios priklausytų ne Turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos“, – įsitikinusi vicemerė.
Virginija LAPIENĖ
Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro nuotr.
