Kai jūra išlaisvina – studijuoti atvyksta ir iš kitos Lietuvos pusės

Kai jūra išlaisvina – studijuoti atvyksta ir iš kitos Lietuvos pusės

Jau pavasarį dažną abiturientą kamuoja ne tik klausimas, kokius rezultatus gaus po egzaminų sesijos, bet ir ką toliau studijuoti. Su vandeniu ir sausumomis susijusi profesija – Klaipėdos universitete dėstoma Hidrologija ir okeanografija – teikia didelę naudą visuomenei: nuo klimato kaitos iki vietinio Palangos pliažo ar vandens kokybės įžvalgų.

Šaltas ir skaidrus vanduo – geriausia darbo diena

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto (KU JTI) mokslo darbuotoja, dr. Toma Dabulevičienė sako, kad okeanografų veikla priklauso nuo sezono ir specializacijos. „Dirbame ir su palydoviniais duomenimis, kuomet ne tik kur nors nuplaukę imame mėginį. Laboratorijoje juos tiriame norėdami sužinoti, kas yra vandenyje, kiek ištirpusio deguonies, koks tikslesnis druskingumas, maistinių medžiagų koncentracija“, – detalizuoja T. Dabulevičienė. KU JTI mokslo darbuotojas, dr. Martynas Bučas, Hidrologijos ir okeanografijos studijų krypties vadovas, prideda, kad okeanografai taip pat dirba ir sausumoje, nes atlieka tyrimus – kaip keičiasi kranto linija, šlaitas.

KU JTI mokslo darbuotoja, dr. Greta Srėbalienė sako, kad hidrologijos kryptis apima ne tik okeanus ir jūras – tai yra ir upės, ežerai, ir visi su jais susiję procesai. „Tyrimai priklauso nuo oro sąlygų – nežinai, ar suplanavęs ekspediciją rytoj iš tikrųjų vyksi į ją, nes priklausomai nuo oro tai gali pasikeisti labai greitai. Darbas labai dinamiškas, reikia greitai reaguoti į besikeičiantį orą“, – mini G. Srėbalienė.

M. Bučas teigia, kad vykdant tyrimus oro sąlygų nesuplanuosi – satelitiniai ar palydoviniai vaizdai kartais būna riboti dėl debesų sluoksnio, pakilusio rūko. „Aš pats esu mokslininkas-naras, tai mums reikalinga, kad vanduo būtų be didelių bangų ir srovių, kad nebūtų pavojinga. Svarbus dalykas nardant po vandenį yra vandens skaidrumas. Mes laukiame tokių įvykių, vadinamų apvelingais, kada iš apačios pakyla šaltas, skaidrus vanduo, – pabrėžia mokslų daktaras pridėdamas, kad tokiu atveju vasarą oro šiluma gali būti per 30, o vandens – 10 laipsnių arba mažiau. – Tuomet vanduo pats skaidriausias – nardytojui tai būna geriausia diena.“

Laukia, kada vėl plauks į jūrą

T. Dabulevičienė sako, kad net per Rugsėjo 1-osios šventę studentams yra galimybė vykti į ekspediciją. „Išplaukus dalis tų, kurie sakė, kad nieko nebijo, pabrėžia, kad į jūrą nelabai norės plaukti, nes nebuvo labai geras jausmas, o kitai daliai labai patiko. Svarbiausia neišsigąsti – kai pradeda supti, nereikia pasakyti sau, kad nebenorėsiu, nes kiti išlipę į krantą mąsto, kada vėl galės plaukti į jūrą“, – kalba pašnekovė.

Hidrologijos ir okeanografijos studijų krypties vadovas pabrėžia, kad plaukimas dažniausiai yra komandinis įvykis, kur mažoje erdvėje kolektyvas turi darniai sugyventi. „Norint atlikti tyrimus ir nuplaukti iki taško A bei grįžti iš taško B dažniausiai reikalauja darbinių gebėjimų, bet taip pat ir socialinių – išmokti bendrauti, suprasti kitą, taip pat save analizuoti bei prisitaikyti prie sąlygų ir žmonių. Tai kaip ir kiekviena kelionė – mes grįžę jaučiamės šiek tiek kitokie“, – šypsosi M. Bučas.

Pasak jo, KU JTI grupė mokslininkų užsiima stebėjimu jūroje arba kitaip – hidrodinamika, kiti dirba krante – tiria, kaip keičiasi jo linijos, kopagūbriai, kur yra probleminės, erozinės vietos. „Dar kita darbuotojų dalis vykdo nuotolinius tyrimų metodus, matomus iš viršaus. Atskira dalis vykdo tyrimus po vandeniu – pačiam tenka daug tirti, kokia geologija dugne – galbūt slypi naftos telkiniai, dujų ištekliai – tai atlieka biologų komandos“, – kalba M. Bučas.

Likę specialistai surenka visus duomenis iš minėtų sričių į modelį, kuris atvaizduotų informaciją kompleksiškai, pavyzdžiui, imituoja Baltijos jūrą, kad galėtų prognozuoti pokyčius – kaip pasikeitus klimatui vyktų pokyčiai mūsų krantams, žmonėms ir kitiems gyviesiems ištekliams.

Tarp 200 geriausių pasaulyje

T. Dabulevičienė kalba, kad okeanografijos mokslų sritis universitete yra tarp 200 geriausių aukštųjų mokyklų. „Toliau turime dirbti tarptautiniu mastu, kad galėtume veikti ekologijos, žmonių labui. Nors turime jūroje nustatytas tam tikras ribas, bet tie visi procesai ar klimato kaita neturi valstybių ribų. Baltijos jūra, jos baseinas yra didžiulis, kurį supa daug šalių. Viena valstybė nepadarys pokyčių“, – teigia mokslų daktarė.

M. Bučas prideda, kad atliekami instituto tyrimai turi naudą Lietuvai ir visam pasauliui – jie leidžia atskleisti, dėl ko keičiasi klimatas, kokių priemonių reiktų imtis, kad išvengtume arba sumažintume pokytį. „Taip pat galime išspręsti kitas aktualias problemas ir pasiūlyti valstybės tarnautojams sprendimus, pavyzdžiui, dėl paplūdimių mažėjimo, kai kartais atkuriamas Palangos pliažas, kaip atkurti buveines, kad išsaugotume vadinamuosius rifus, turtingus bioįvairovės“, – detalizuoja Klaipėdos universiteto darbuotojas.

Išplaukiant užsimiršta visos problemos

Iš Lentvario į Klaipėdą studijuoti Hidrologiją ir okeanografiją atvykusi Rūta Tamanauskaitė sako, jog turėjo 2 studijų pasirinkimus, bet apsisprendė rinktis studijas apie jūrą. „Jos nėra vienos lengviausių, jau nuo pirmo kurso turime stiprius fizikos, geologijos, matematikos, meteorologijos bei geografinių informacinių sistemų pagrindus. Kai grupėje yra mažai žmonių, per paskaitą galime nuveikti labai daug, nes lengviau nustatyti visiems tinkantį darbo tempą“, – mintimis dalijasi studentė.

Visgi dėl karantino Rūta dar neturėjo okeanografijos praktikos, tad dėl šios priežasties toliau planuoja rinktis hidrologijos sferą: „Jau teko tai pačiupinėti, atlikome praktiką Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje, išmokome naudotis ir tradiciniais, ir pačiais naujausiais jų turimais vandens matavimo prietaisais.“

Hidrologijos ir okeanografijos bakalaurą baigęs, o dabar Ekologijos ir aplinkotyros magistro studijas pasirinkęs Jonas Gintauskas kalba, kad studijuojant yra galimybė išvažiuoti į įvairias papildomas praktikas. „Buvau 2 savaites Varnemiundėje, Vokietijoje, bei 4 mėnesius Erasmus praktikoje Taline, Estijoje. Dalyvavau dar keliose ekspedicijose burlaiviu „Brabander“, kurių metu per 5 dienas išilgai perplaukėme Baltijos jūrą. Kitų „Brabander“ ekspedicijų metu teko aplankyti Liepojos, Rygos bei Gdansko uostus“, – detalizuoja pašnekovas.

Jį patį labiausiai žavi okeanografija, kadangi mėgsta išplaukti į jūrą, o ten jaučiasi laisvesnis. „Žemė toli ir jos problemos ten lieka, jūroje nėra telefono ryšio, tad tai savotiškai ramina ir atpalaiduoja. Įdomiausias momentas iš praktikos – budėjimas, kai atsikeli prieš 4 valandą ryto, išsitrini užsimiegojusias akis, nugvelbi iš praeito vakaro ant stalo užsilikusi persiką ir eini prie laivo šturvalo išklausęs, kas vyko prieš tai budėjimo metu“, – prisimena Jonas.

Robertas MACIUS

Klaipėdos universiteto archyvo nuotr.


Taip pat skaitykite:

Naujoji  valdančioji dauguma keis ir vadovybę.
7 – Jaunimo erdvė – iššūkis išjungti socialinius tinklus
Privalomas augintinių ženklinimas – gyvūnų saugumui ir žmonių atsakomybei
Visą savaitgalį – galimybė pasiskiepyti prioritetinėms grupėms
Buvę gyvenviečių paštai – rajono reikmėms
Tradicinių amatų puoselėtojams – parama
Gyvojoje skiepijimosi eilėje Gargžduose –  ir apsisprendę, ir abejojantys
Turgaus prekiautojus slegia nežinomybė dėl ateities
Gargždiškė iš Švedijos atidarė natūralių produktų parduotuvę
Klaipėdietės verslininkės: dėvėta mada – ne gėda
Vėtyto ir mėtyto Kantvainų vėjo malūno istorija
Gargždų krašto muziejus įvardija karantino praradimus
Jaunieji gribžiniškiai kelyje bus saugesni
Laukia ypatingi metai Gargždų atvirame jaunimo centre
Klaipėdos rajonas tampa unikalios idėjos dalimi
Skelbiamas konkursas Gargždų autobusų stoties statyboms
UAB „Mida LT“ – nominacijos „Wonder of 2020“ nugalėtoja
Priklausomybė nuo azartinių lošimų atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę
Masažas – procedūra, turinti daugiau naudos nei dažnas pagalvoja

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Vieniems – vienaip, kitiems – kitaip

Ketvirtadienį gargždiškis, dirbantis Klaipėdoje, iš…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook