Judrėnų „užkampyje“ socialinis būstas patrauklus ne visiems

Jau pusantro mėnesio gražiame socialiniame būste, įrengtame už mokesčių mokėtojų pinigus, J. Mockienė šeimininkauja viena, be savo vaikų. Jie iš motinos paimti ir išvežti.

Judrėnų seniūnijoje – 6 socialiniai būstai. Bet ne visi būna laimingi, gavę čia net suremontuotą, gražų. Penkių vaikų mama, įrašyta socialinės rizikos šeimų sąraše, pageidautų išsikelti arčiau didmiesčio. Socialinis būstas, išlaikomas mokesčių mokėtojų pinigais, tik priebėga nerūpestingiems žmonėms. Jis nevertinamas, už jį nedėkojama.

Praėjusių metų pabaigoje žiniasklaidoje išplitus „karštai naujienai“ apie tai, kad Judrėnuose apleistame būste ketinama apgyvendinti pabėgėlius nežinia iš kurios šalies, rajono Savivaldybė suskubo jį remontuoti. Dviejų kambarių butas pasikeitė neatpažįstamai: atnaujintos grindys, sienos, vandentiekis. Pasak Judrėnų seniūnijos seniūno Zigmanto Siminausko, iš trijų šiame daugiabutyje esančių socialinių būstų pastarasis skiriasi kaip diena ir naktis.

Laimė įsikurti jame teko našlei Jolantai Mockienei iš Priekulės seniūnijos. Moteris augina 5 vaikus, kurių amžius – nuo pustrečių metų iki dvylikos. Taigi vasario 12 dieną čia ir atsikraustė. Našlė pasakojo, kad su savo atžalomis gyvenusi senelių troboje Dituvoje, tačiau giminaičiai ją pardavę. Moteris su vaikais atsidūrusi gatvėje. Priekulės seniūnijos socialiniai darbuotojai, rūpindamiesi bename, atvežė ją į Judrėnus parodyti gražiai suremontuotą būstą.

„Normalus, – ištarė J. Mockienė, kai neseniai pas ją apsilankėme. – Betgi čia – Judrėnai, užkampis. Darbo nėra, autobusas tik rytą ir vakare važiuoja. Nori vaikus į polikliniką vežti – reikia prašyti, kad už pinigus nuvežtų. Su kaimynais beveik nebendrauju.“

Socialiniame būste įsikūrusi, už nuomą mokanti 6 eurus per mėnesį, moteris neslėpė, jog norėtų grįžti į Dituvą, kur praleidusi 35-erius metus, kur gyvena giminės ir pažįstami. Netoli did­miestis – galimybė įsidarbinti.

Seniūnas Z. Siminauskas neištvėrė: „O kur esi dirbusi?“ „Sekretore, pardavėja, darbininke“, – nesutriko J. Mockienė, daug metų gyvenanti iš socialinių pašalpų. Vaikams skiriamos našlaičių išmokos. Bet pašalpų moteris negauna į rankas – socialinės rizikos šeimų sąraše įrašytos gavėjos pinigus valdo socialinė darbuotoja.

Ir jau pusantro mėnesio gražiame socialiniame būste, įrengtame už mokesčių mokėtojų pinigus, J. Mockienė šeimininkauja viena, be savo vaikų. Jie iš motinos paimti ir išvežti.

Atsikrausčiusios į Judrėnus, beveik miestelio centrą, daugiavaikės Jolantos gyvenimas buvo kaip ant delno. Judrėniškiai netruko pastebėti, kad motinai nelabai rūpi vaikai – kur kas mielesni sugėrovai. Todėl ir išvežė neprižiūrimus vaikus. Du pas močiutę apgyvendino, o tris priglaudė draugė. Mamai pasakyta: gydytis nuo priklausomybės.

Nuo rugpjūčio pradžios viešuosius darbus dirbanti J. Mockienė sakė, kad ji susitinkanti su savo atžalomis – atveža arba pati aplanko. „Viską dariau, kad vaikus grąžintų, – tikino pašnekovė. – Bet kaip bus, taip bus.“ Ji prisipažino, kad jau antrą kartą iš jos vaikus paėmė.

Seniūnas pasakojo, jog kitos dvi šeimos, apsigyvenusios socia­liniame būste Judrėnuose, kabinasi į gyvenimą – įsidarbinusios pas ūkininkus ir nesiskundžia atskirtimi.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė kalbėjo: „Pernai iš socialinėms pašalpoms skirtų pinigų sutaupyti 15 tūkst. eurų išleisti socialinių būstų remontui. Lėšų skirta ir šiam būstui – vaiduokliui atnaujinti. Buvo kalbama, kad reikėtų skirti neremontuotą – tegul pats nuomininkas susitvarkys. Tačiau nepritariau, nes žinau, jog socialinio būsto laukiantys žmonės neturi nei galimybių, nei motyvacijos. Dabar apmaudu, kad daugiavaikė mama, atvykusi iš Dituvos į Judrėnus, jaučiasi nelaiminga. Koks nerūpestingas požiūris į šeimą – juk čia pat mokykla… O pasistengus, gavus daugiau pajamų, galima persikelti į patrauklesnę vietovę.“

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Šaulytė sakė: „Iš J. Mockienės paimti du vaikai gyvena pas močiutę, o tris globoja draugė. Mūsų žiniomis, mama dalyvauja vaikų gyvenime, padėjo spręsti jų sveikatos problemas. Girdėjome, kad vaikai nori grįžti pas mamą, nes ji labai svarbi, nepaisant to, kad buvo įskaudinti dėl netinkamo jos elgesio. Norime tikėti, jog mama padarė išvadas.“