Jaunimo politika: ar Lietuvos laukia šviesesnė ateitis?
Kitąmet Klaipėda ne tik švęs itin garbingą Europos jaunimo sostinės titulą, bet ir jaunimo politikos 25 metų sukaktį. Ar išties jaunimui politika darosi vis įdomesnė ir auga socialiai atsakinga bei pilietiška naujoji karta? Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021 (EJS2021) projekto platforma „Dialogai“, kurios tikslas – užtikrinti socialines ir politines jaunimo teises, siekia išsiaiškinti jaunų žmonių politinio raštingumo lygį bei jaunimo įtaką politikos sprendimams.
Nors paprastai manoma, jog jaunimas yra pasyvus ir sunku jį sudominti, tačiau Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ (KLAS) ir Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Laurynas Gečius džiaugiasi, jog yra matomas akivaizdus gerėjimas: „Mes savo aplinkoje matome jaunimo aktyvumo didėjimą. Tačiau ir patys savo ruožtu siekiame supažindinti jaunus žmones su jaunimo politikos struktūromis ir jaunimo politikos principais.“
Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros vedėjas Dr. Jaroslavas Dvorakas pastebi pasaulines jaunimo aktyvumo tendencijas, jog Gretos Thunberg įkvėpti jauni žmonės pradėjo rodyti kiek didesnį politinį aktyvumą. Tačiau Dr. J. Dvorakas priduria, jog „net ir tie studentai, kurie studijuoja politikos mokslus, dažnai sako, kad politika jiems nerūpi. Nors visus pagrindinius mūsų gyvenimui įtaką darančius sprendimus priima politikai. Taip pat matome, kad jaunimo politinis dalyvavimas rinkimuose nėra aukštas.“
Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021 viena iš veiklų krypčių – stiprinti jaunimo susidomėjimą politika bei aktyvinti pilietiškumą. Šiuos tikslus kelia projekto platformos „Dialogai“ įgyvendintojai Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos universiteto studentų sąjunga.
Platformos pirmoji veikla – atlikti 14–29 metų jaunimo apklausą (nuoroda: https://apklausa.lt/f/klaipedos-miesto-jaunimo-politinio-rastingumo-tyrimas-ne2br4v/answers/new.fullpage), siekiant išsiaiškinti jo politinio raštingumo lygį. Remiantis prielaida, kad politiškai aktyvus jaunimas turi galimybę daryti didesnę įtaką nacionalinei bei vietos valdžiai ir jos priimamiems sprendimams, atstovauti savo interesams ir prisidėti prie visuomeninės gerovės kūrimo.
Nors jaunimo politika aiškiai reglamentuota, įgyvendinama kaip horizontalus prioritetas, iki šiol nėra struktūruoto, reguliaraus jaunimo įtraukimo į su jaunimu susijusių klausimų nagrinėjimą, modelio. Atskirties grupių, neorganizuoto jaunimo įtraukimas apskritai beveik neegzistuoja. Todėl platforma „Dialogai“ skirta ne tik šių problemų sprendimui, bet ir jaunų žmonių sudominimui politika, aktyvaus pilietiškumo skatinimui.
Pirmasis jaunimo politikos pagrindų įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 1996 metais, todėl kitąmet Lietuva minės jaunimo politikos 25-ąsias metines. Pasak L. Gečio, Lietuvos jaunimo politikos modelis yra vienas iš pavyzdinių Europoje, nes idealiu atveju jaunimo nuomonė gali pasiekti net aukščiausius politinius lygmenis. „Šis jubiliejus parodo jaunimo politikos struktūros tvarumą bei jaunimo balso užtikrinimą sprendimų priėmime. Jaunas žmogus turi galimybę kurti, įgyvendinti savo idėjas ir iniciatyvas“, – teigia KLAS pirmininkas.
Anot Dr. J. Dvorako, jaunimas ne tik gali daryti įtaką politiniams sprendimams, bet ir patys gali tapti politikos dalimi. Pasak jo, geriausias pavyzdys yra Virginijus Sinkevičius: „Šiandien Lietuvai Europos Komisijoje atstovauja jauniausias komisaras per visą Europos Sąjungos istoriją. Virginijui Sinkevičiui tik 29 m. ir jis jau buvo Seimo narys, ministras, o šiandien yra atsakingas už visos Europos žaliąjį kursą.“
Parengta pagal Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021 informaciją
