Jaunasis čempionas turi ambicijų
Prieš savaitę Klaipėdoje vykusiose sunkiosios atletikos jaunučių sporto žaidynių zoninėse varžybose Karolis pagerino Lietuvos jaunučių rekordą – rovimo veiksme įveikė 100 kg. Dabar treneris E. Šauklys sportininką ruošia Lietuvos jaunių čempionatui ir svajoja apie medalį rugsėjį Europos čempionate.
Vieni savo pasiekimus matuoja metrais ir centimetrais, kiti – minutėmis ir sekundėmis, dar kiti – taškais, o sunkiaatletis Karolis Stonkus – kilogramais. Apie tai, kas kursto gargždiškio ambicijas, kas suteikia jėgų, kalbėjomės likus mėnesiui iki svarbių žaidynių – Lietuvos jaunių čempionato.
15-metis Karolis – „Kranto“ pagrindinės mokyklos aštuntokas, jau šeštus metus lankantis trenerio Edvardo Šauklio sunkiosios atletikos treniruotes. „Brolis Dovydas du kartus yra tapęs Lietuvos vicečempionu savo amžiaus grupėje. Pamatęs, kad broliui sekasi, ir aš užsidegiau“, – apie susižavėjimą sunkiąja atletika prisipažino vaikinas. Gal tai lemia genai? „Tėtis, kiek žinau, nėra lankęs treniruočių, bet kaime buvo susimeistravęs kažką panašų į štangą ir svorius“, – šyptelėjo penkiolikmetis, neseniai Simne, Alytaus rajone, Lietuvos jaunių iki 15 metų sunkiosios atletikos finalinėse varžybose pranokęs savo varžovus. Rovimo rungtyje Karolis įveikė 98 kg, o stūmimo – 130 kg ir tapo Lietuvos čempionu. Vasarį jis pripažintas Klaipėdoje vykusio atviro Klaipėdos miesto jaunių (iki 15 m.) sunkiosios atletikos čempionato absoliučiu nugalėtoju tarp 60 jaunųjų sunkiaatlečių. Šilutėje balandį Lietuvos sunkiosios atletikos jaunių iki septyniolikos metų finalinėse varžybose Karolis įrodė, kad praaugo bendraamžius ir nugalėjo septyniolikmečius svorio kategorijoje iki 105 kg. Tad nenuostabu, kad vaikino apdovanojimų kolekcijoje – jau 15 taurių ir 25 medaliai. Kol kas lydinti sėkmė ir rekordai kursto naujas Karolio ir trenerio ambicijas.
Keturis kartus per savaitę po dvi valandas sporto salėje plušantis vaikinas nė kiek nedejuoja dėl didelio krūvio ir laisvalaikio trūkumo: „Dieną, kai nevyksta treniruotės, laukiu kitos, kai jos vyks. Taip pat laukiu ir varžybų, kurios dažniausiai būna penktadieniais ir šeštadieniais. Dėl sporto mokslas nenukenčia – mokausi gerai, o laisvalaikiu mėgstu pasivažinėti dviračiu.“ Tačiau komandiniai žaidimai – nei krepšinis, nei futbolas – jo nežavi, o kūno kultūros pamokos įdomiausios tos, kur reikalinga jėga.
Nors tėvai iš pradžių bandė perspėti sūnų, kad ši sporto šaka gali pakenkti sveikatai ir abejojo, ar pajėgs, ar užteks valios, dabar abejonių neliko – traumos aplenkia, o sėkmė lydi. „Tėtis sakė, kad norėtų kartu važiuoti į Europos čempionatą Lenkijoje, o kol kas nėra matęs, kaip aš dalyvauju varžybose, tik stebėjo brolio pasirodymą Europos čempionate Klaipėdoje“, – prisipažino jaunasis sportininkas.
Kad treniruotėse ir varžybose nestingtų jėgų, rūpinasi mama Jolanta. „Prieš varžybas nepatariama gerti gazuotų gaiviųjų gėrimų, valgyti kiaulienos, riebaus maisto. Na, o bulvių traškučiai – nuodas! Neseniai pamėgau daržovių salotas“, – apie mitybą dėstė Karolis. Grįžusį iš varžybų sūnų mama palepina mėsiškais valgiais – 95 kg sveriančiam sportininkui reikia daug energijos. „Kadangi prakaitas liejasi upeliais, per treniruotę reikia išgerti mažiausiai litrą vandens, o per dieną – du litrus“, – vandens būtinybe neabejoja Karolis.
