Įvertinimas

Nominacija pedagogą įpareigojo gailestingumui

Gargždų miesto bendruomenė praėjusius metus baigė iškilmingai įteikdama „Tauriosios širdies“ nominaciją. Ji atiteko Gargždų vaikų muzikos mokyklos mokytojui Sigitui Stalmokui už neįgaliųjų muzikinį ugdymą. Bendruomenės pirmąjį kartą įsteigtas apdovanojimas sujaudino pedagogą. „Per daugiau kaip dvidešimtį pedagoginio darbo metų įvairių apdovanojimų prikaupta kone pilna spinta, tačiau šis įvertinimas man pats garbingiausias“, – kalbėjo S. Stalmokas.

Pirmasis nominantas

Metus palydinčiame koncerte Gargždų kultūros centre susirinkę gargždiškiai žinią apie „Tauriosios širdies“ nominantu paskelbtą muzikos mokytoją S. Stalmoką sutiko nuoširdžiais aplodismentais. Puikiai rajono žmonėms pažįstamas muzikantas šį kartą apdovanotas už filantropinę veiklą – vadovavimą sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Gargždų viltis“ laisvajam džiazo trio.

Gargždų bendruomenės pirmininkas Vytautas Čeledinas pripažino, kad pedagogas S. Stalmokas yra viena šviesiausių asmenybių, atitinkančių pagrindinę nominacijos idėją – savanoriškai skleidžiamą gerumą. „Norime, kad ši nominacija taptų paskatinimu žmonėms daryti gerą, rūpintis vieni kitais tyliai ir neaukštinant savo veiklos. Juk ne visi mes esame to išmokę, mums dar trūksta gebėjimo nuoširdžiai įvertinti tokių žmonių atsidavimą neieškant naudos“, – įsitikinęs V. Čeledinas.

Muzika – Dievo dovana

Menininko I. Kazlausko kūriniu „Gyvybės medis“ apdovanotas nominantas prisipažino, jog toks įvertinimas pačiam buvo visiškai netikėtas. „Gavęs tokį apdovanojimą žmogus imi svarstyti, ar apskritai esi jo vertas. Žinoma, įvertinimas nepaprastai malonus, tačiau gyvenime to niekada nesiekiau. Jei siekčiau, mano darbas taptų farsu. Visiškai nesureikšminu to, jog su neįgaliaisiais dirbu be atlygio – juk jį gaudamas tampi tarnautoju, skirstančiu, ką daryti priklauso, o ko ne“, – kalbėjo S. Stalmokas.

Nominantas įsitikinęs, jog priimdamas tokią padėką jis dar labiau įsipareigojo „Gargždų vilčiai“ bei Gargždų bendruomenei. „Vaikai, su kuriais dirbu, yra ypatingi – jie turi tai, ko neturi sveikieji. Mūsų susitikimai tampa išskirtinai kūrybiški – išėję į sceną grojame tai, kas neparašyta, nesukurta. Dirbu neskaičiuodamas laiko, nes branginu turimą Dievo dovaną – padėti likimo nuskriaustiesiems“, – sakė S. Stalmokas.

Jolanta VENSKUTĖ