Įspūdžiai
Realybės šou „Už grotų“…
Turistiniais tikslais apsilankę Liepojoje, lietuviai nepraleidžia progos apžiūrėti buvusio Karinio uosto garnizono kalėjimo, kuris šiuo metu veikia kaip muziejus su autentiška aplinka: griūvantys kariškių namai ir kiti grėsmingi pastatai, savaime besikerojanti augmenija, keletas neaiškių teritorijoje besiglaudžiančių gyventojų… Vizualinė ir dvasinė garnizono dominantė – stilinga stačiatikių cerkvė, kurios pamatų pašventinime, kaip gidas sakė, 1901 metais dalyvavo pats Rusijos caras Nikolajus II su šeima.
O mes ieškome tuo pat metu statytos karinio uosto ligoninės, vėliau paverstos kalėjimu, kuriame buvo kalinami pradžioje nepaklusnūs 1905 metų revoliucijoje dalyvavę garnizono jūreiviai, o sovietmečiu – visi, kas pasipriešino okupaciniam režimui. Sovietų armijos karininko uniforma vilkintis gidas keletą kartų primena, jog iš šio kalėjimo niekas nėra pabėgęs, o mėginę išsiveržti į laisvę nušauti prie kalėjimo tvoros, kur dabar jokios žymės…
Turistams be kamerų apžiūrėjimo dar siūloma dalyvauti realybės šou „Už grotų“ ir naktį praleisti kalėjimo patalpose bei patirti kalinių kankinimo būdus. Tokių atsiranda. Ypač mėgsta jaunimas.
Norintiems patirti panašių ekstremalių įspūdžių ar tiesiog patiems pajusti, kokius pažeminimus ištvėrė okupuotų Baltijos valstybių bei kitų tautų gyventojai, nebūtina trenktis į Liepojos priemiesčius. Šiurpius sovietmečio išgyvenimus stebėjome čia pat kaimynystėje – netoli Šilutės buvusiame Macikų karceryje, kuriame, kaip ir Liepojoje, veikia panašus muziejus. Priminsiu jo istoriją.
1939 metais buvusiame Macikų dvare vokiečių fašistai įkūrė antihitlerinės koalicijos belaisvių stovyklą – čia buvo kalinami ir žuvo šimtai prancūzų, lenkų, rusų, amerikiečių tautybės karo belaisvių. Po karo sovietai sugrūdo belaisvius vokiečius, taip pat daug nepaklususių lietuvių. Buvo barakai moterims ir netgi vaikams. Neištvėrę bado, ligų ir kankinimų šimtai mirė, jų lavonai čia pat užkasti.
Panašiai, kaip ir Liepojos karinio uosto garnizono kalėjime, šilutiškiai šį pavasarį surengė įspūdingą realybės šou. Muziejaus lankytojams patalpose besisukiojant sovietine uniforma vilkintis „kareivis“ su ginklu rankose staiga suriko: „Rankas virš galvos!“ Nepaklusę ar išvis nespėję susigaudyti, kas čia darosi, tuoj sugrūsti į kameras… Vėliau po vieną vedė tardyti, liepė daryti pritūpimus, atsakinėti į kvailus klausimus, giedoti Sovietų Sąjungos himną… Išgąstį patyrė vaikai. Na, ir jų tėveliai, pradžioje šaipęsi iš tokios atrakcijos, vėliau stovėjo susimąstę, galbūt prisiminę šeimos narių, kuriems iš tiesų teko realybėje visa tai išgyventi, pasakojimus.
Tokią atrakciją sumanė Šilutės krašto muziejaus darbuotojai. Jei kas tokios istorijos pamokos pageidautų Macikų karceryje-muziejuje, jie gali pakartoti.
Pamačius tokį šou kilo mintis, jog ir mūsų krašto muziejuose, kur yra šiurpius tautos išgyvenimus menančių eksponatų ar statinių, irgi galima sumanyti kažką panašaus, ir tai būtų kur kas lankytojams įdomiau nei žvilgsniu prabėgti pro stenduose išdėstytus eksponatus.
Aldona VAREIKIENĖ
