Įspūdžiai

Gargždiškes sužavėjo viešnagė Taizė

Penkiolikmetės gargždiškės Agnė Vasiliauskaitė ir Akvilė Kazlauskaitė vis dar gyvena vasaros įspūdžiais. Merginos keletą savaičių praleido Prancūzijos miestelyje Taizė.

Atvyksta iš viso pasaulio

Šiame miestelyje 1940 metais brolis Roger įkūrė tarptautinę, ekumeninę bendruomenę. Šiandien bendruomenė vienija daugiau nei šimtą vienuolių iš daugiau nei 25 šalių. Čia gyvenantys broliai visam gyvenimui yra įsipareigoję materialiniam ir dvasiniam dalinimuisi, celibatui ir gyvenimo paprastumui. Nuo vėlyvųjų 1950-ųjų metų tūkstančiai jaunų žmonių iš daugelio šalių atrado kelią į Taizė. Čia atvyksta jaunimo grupės, pavieniai piligrimai, šeimos. Žmonės čia susirenka turėdami įvairių tikslų: šeimos nori pailsėti nuo miesto triukšmo, aktyvaus gyvenimo tempo, pabūti drauge, jaunuoliai atvažiuoja lavinti anglų kalbos, susipažinti su pačiais įdomiausiais žmonėmis iš viso pasaulio, sužinoti daug naujo apie kitų šalių kultūras. Bendruomenė pajėgi priimti keturis penkis tūkstančius žmonių iš daugiau kaip aštuoniasdešimties šalių. Čia renkasi jaunuoliai iš viso pasaulio: ispanai, amerikiečai, anglai, vokiečiai, italai…

Gargždiškė Akvilė pasakojo, jog pernai autobuso vairuotoju dirbantis jos tėtis į Taizė vežė grupę žmonių iš Lietuvos. Grįžęs jis papasakojo apie šiame miestelyje įsikūrusią bendruomenę. Mergina tuo susidomėjo ir nusprendė kitą vasarą ten apsilankyti. „Šiemet savo norą prisiminiau, kad būtų linksmiau, kartu pasikviečiau ir draugę“, – sakė Akvilė. Keliaudamos į Taizė merginos pabuvojo Paryžiuje, Berlyne, Šveicarijos Liucernos mieste, aplankė Haide parką Vokietijoje.

Patiko neįprastos pamaldos

Visi atvykusieji į Taizė apgyvendinami bendrabučiuose arba didelėse palapinėse. Pašnekovės teigė, kad visą savaitę ten stipriai lijo, todėl jos gyveno bendrabučiuose. Tipiška diena Taizė bendruomenėje – tai pamaldos, įvairios diskusijos, darbas. „Visi ten turi savo pareigas. Mums buvo paskirta rinkti šiukšles šalia esančiame parke. Nors išties ten nebuvo ką tvarkyti, jis buvo idealiai tvarkingas“, – prisiminė merginos. Daug laiko jos praleisdavo diskutuodamos įvairiomis temomis suskirstytose grupelėse. Kiekviena grupė per savaitę taip pat turėjo tam tikra tema sukurti vaidinimą. Pati svarbiausia kasdienio gyvenimo Taizė dalis – bendros pamaldos kelis kartus per dieną. „Tačiau tos pamaldos visai ne tokios kaip pas mus. Visiems duodamos knygutės, kuriose yra surašytos giesmės įvairiomis pasaulio kalbomis. Šviečiančioje lentoje nuolat užsidega skaičiai, tada visi susiranda knygutėje jais pažymėtas giesmes ir kartu gieda. Vėliau vienuoliai įvairiomis kalbomis skaito skaitinius. Po jų skiriama dešimt minučių tylos savo apmąstymams. Atmosfera pamaldų metu tikrai ypatinga“, – įspūdžiais dalijosi Agnė ir Akvilė.

Vakarais po vakarienės ir vakarinių pamaldų visi jaunuoliai renkasi į taip vadinamą „oyak“. Tai vienintelė vieta stovykloje, kur galima groti, šokti, triukšmauti. Gargždiškės džiaugėsi Taizė turėjusios galimybę pabendrauti su įvairių tautų jaunuoliais. Ypač merginos susidraugavo su ispanais. „Susikalbėti buvo nelengva, nes jie nelabai moka angliškai, nors mokykloje šios kalbos mokosi. Tačiau ilgainiui išmokome vieni kitus suprasti, naudodavome įvairius gestus“, – prisiminė Agnė. Pašnekovės tikino, kad laikas, praleistas Taizė, buvo nepaprastas ir žadėjo kitais metais būtinai ten dar sugrįžti.

Milda JUDELYTĖ