Įspūdžiai

Pašnekesiai stintaujant: žiemos žuvelių karalienės paslaptys


Savaitgaliais Kuršmarių ledas mirga nuo žieminės žvejybos išsiilgusių stintautojų. Žvejai džiaugiasi neprastu laimikiu ir galimybe pabūti gamtoje. Tokios gausybės išsirikiavusių automobilių nepamatysite jokiuose atlaiduose. Žiemos žuvelių karalienę stintą pagerbti čia susirenka žvejai iš visos Lietuvos – tai aišku iš įvairiausiomis tarmėmis girdimų kalbų. Tarp intensyvaus kibimo pakilimų, kai visi nuleidę akis žiūri į eketes ir mojuoja rankomis, ateina kibimo atoslūgis. Tada pažvelgi ir į šalia esantį kaimyną, vienu kitu žodžiu persimeti, su kitu, kalbesniu, visas Lietuvos politines, ekonomines naujienas apkalbi. Keletas įdomesnių pokalbių – „Bangos“ skaitytojams, nestintavusiems ant ledo.


Kodėl brangios ir ar mažėja?


Su iš Zarasų kilusiu Vytautu kalbėjome apie spaudoje garsinamą stintos populiacijos mažėjimą. Anot pašnekovo, vieši virkavimai dėl nykstančių stintų išteklių yra viso labo tik žvejų verslininkų ir visokiausių asociacijų gana neblogai suplanuota viešųjų ryšių akcija. Kodėl? Kad būtų galima į nepasiekiamas aukštumas pakelti stintų kainas artėjant masiškiausiam agurku kvepiančių žuvelių čirškinimui Palangoje. Pora dešimčių litų – tiek siekia kelių stintų porcijos kaina, gatvės prekeivių ištariama su paverkšlenimu, kad „nebėra stintų“. Stintų šventės dalyviai, suvažiavę į Palangą iš tolimiausių Lietuvos kampelių, pritariamai linksi galvomis ir traukia iš piniginių litus nė nenutuokdami, kad juos mausto. Kodėl? Todėl, kad verkšlentojai puikiausiai žino, kas vyksta ir kodėl senka stintų būriai. Žvejai verslininkai yra sėkmingai suformavę nuomonę, jog jie – „šventieji“, o žuvis nyksta dėl įvairiausių nepatikrinamų dalykų, pavyzdžiui, jūrų uosto gilinimo, dėl kurio į marias pakliūva daugiau sūraus vandens, esą žuvis baido žemsiurbių iškastą gruntą netoli uosto vartų išpilantys laivai ir t. t. Tie patys žvejai verslininkai, tinklais užtvėrę jūros vartus, kol kas stintas semia tonomis, be jokios realios kontrolės ir apskaitos. Nerštavietes pasiekia tik toji stintų dalis, kuri prasmunka pro didžiąją tinklų sieną. Ji atsiranda du kartus per metus – prasidėjus lašišų ir šlakių bei stintų migracijai.


Kaip „daro“ pinigus


Molėtiškio Eugenijaus (kuris man pasirodė gerai išmanantis verslinės žūklės ypatumus mūsų krašto vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje) nuomone, šis verslas yra lyg ir nelegalus. Kas, kad įmonės registruotos, tačiau nėra realios laimikių apskaitos. Abejotini tie verslinių laivų laimikių apskaitos žurnalų įrašai, liudijantys, kad per vieną reisą sugaunama… 5 kg kuojų. Dėl tokio laimikio niekas daugiau neplauktų mesti tinklų, o dauguma verslinės žūklės įmonių veikia jau po du dešimtmečius ir išgyvena… iš nuostolio.


Verslininkus valdžia netgi nuo mokesčio už žuvų išteklių naudojimą atleido, kaip nepajėgiančius susimokėti kelių litų. Tuo tarpu kelis kilogramus galintis pagauti žvejys mėgėjas moka už jau daugiau kaip 4 kartus pabrangusį žvejybos leidimą po 50 Lt, persikėlimas kitapus marių kainuoja 40 Lt už automobilį, už žmogų dar 2,90 Lt. Nepamirškime, kad Kuršių nerijos ekologinis mokestis siekia dar 20 Lt. Iš šių pastebėjimų, kuriuos gali įžvelgti kiekvienas, apsilankęs turguje, galima spręsti, kad stintų problema – ne tokia, kokią ją pateikia tie, kurie norėtų, kad mes ją matytume pro jiems reikalingus problemos trafaretus. Stintų netrūksta.


Žvejoti ar pirkti turguje


Tie, kurie neišgali ar nenori matyti stintų kepimo pigiausiame aliejuje scenų Palangoje ir savo akimis įsitikinti, kad šių žuvų būna parūpinta tiek, jog pusė lieka nesuvalgyta, gali užsukti į Gargždų arba, dar geriau, Klaipėdos žuvų turgų. Jokio skirtumo, kurį pasirinksite – senąjį ar naująjį – žuvų asortimentas ir kainos abiejuose vienodas. Neturėkite jokių iliuzijų, kad turguose vyksta konkurencijos principais paremta prekyba. Visas procesas jau seniai monopolizuotas ir sumaniai valdomas keleto verslininkų. Tad kainų manipuliacija kelių centų ribose – taip pat užprogramuota iš anksto, o vis dar patirties stokojantiems galima vėl pasakyti, kad mažiau mokėsite už žuvį, kurią šiandien reikia žūtbūt parduoti, nes rytoj ją jau reikės išmesti. Stintų turguje yra visada – nuo Kalėdų iki stintų pasitraukimo iš Kuršių marių.


Jeigu jūs turite draugų, neabejingų mėgėjiškai žvejybai, būtinai įsiprašykite į tokią kompaniją. Kuo ji didesnė, tuo smagiau praleisti dieną ant Kuršmarių ledo. Ir emocijos pačios geriausios tokioje draugijoje, kurioje jūs ne tik „išalkusiomis“ akimis žvelgsite į eketę ir raginsite kitus kuo daugiau jų išgręžti ar kilometrų paeiti, bet maloniai leisite laiką žvejodami. O vienas kitas kilogramas agurkais kvepiančių žuvelių paįvairins jūsų pietų stalą.


Jau antrą savaitę lauke termometro stulpelis rodo teigiamą temperatūrą. Sniego šiek tiek yra, o ledo tvirtumas sumažėjo. Nors ledas ir storas, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba perspėja, kad ant jo lipti nesaugu. Ledas yra iškorėjęs. Taip pat laukiama gausaus vandens antplūdžio, tai gali išjudinti ledus. Tad būkite atsargūs, kad jūsų stintavimas netaptų sensacija.


Marinuotų stintų receptas „iš akies“


Vienas stintautojas pasidalijo savo marinuojamų stintų receptu. Pasak jo, dažniausiai proporcijos liaudiškos, „iš akies“, pagal skonį. Taigi, stintos išvalomos, pasūdomos ir neilgai paliekamos šaltai. Išvoliotos miltuose iškepamos. Kai atsivalgoma keptų, likusioms ruošiamas marinatas, kuriam reikia (maždaug 1 kg žuvelių)


1 l vandens;


kelių lauro lapų;


šiek tiek pipirų grūdeliais;


žiupsnio garstyčių grūdelių;


3 šaukštų cukraus;


šaukštelio druskos;


apie 50 ml acto (9%);


dviejų morkų;


dviejų svogūnų (daržovių gali būti ir daugiau nei po dvi, nes marinuotos jos taip pat labai skanios).


Vandenį užvirinti, suberti pipirų bei garstyčių grūdelius, lauro lapus ir pavirinti. Įberti druskos ir cukraus. Po kelių minučių riekelėmis supjaustytas morkas, pusžiedžiais supjaustytus svogūnus ir pavirinti, kol daržovės suminkštėja, bet išlieka tvirtos. Tada įpilti acto (daryti „macniai“, nes žuvis viską sugeria, todėl nebijokite viršyti nurodyto kiekio. Ragaukite!). Marinatą vos ataušinti ir dar karštą užpilti ant keptų stintų. Palaikyti bent per naktį (geriausia iki 24 val.).





Vaidas TOMĖNAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių