Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rizikinga
Perskaičiusi „Bangoje“ straipsnį „Už priežiūrą senatvėje vyriškis siūlo butą“ nusprendžiau pasidalyti savo istorija. Negaliu nutylėti – noriu patarti senyviems žmonėms būti budriems ir neapsigauti, neskubėti sudaryti rentos sutartį.
Savo turtą galima palikti testamentu, kuris gali būti bet kada pakeistas. Bet man įstrigo notarės komentaras apie sutarties sudarymą dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda visą užgyventą turtą rentos mokėtojui nuosavybės teise. Jis įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos. Deja, ne visi įsipareigojimus vykdo.
Mano mama, kuriai dabar 88-eri metai, prieš 4 metus nepasitarusi nė su viena iš trijų dukterų, su anūku ir jo žmona nuvažiavo pas notarą ir sudarė sutartį, kad jiems palieka visą savo užgyventą turtą: būstą, sodybą, žemę. Sutartyje nurodyta, jog šie globos, rūpinsis močiute visapusiškai – buto šildymu, sveikata ir kita.
Tačiau neseniai mama, sunkiai vaikštanti su dviem lazdomis, iš slaugos ligoninės grįžo į šaltą būstą. Yra centrinis šildymas, bet jai tenka šlapiomis malkomis pačiai kūrenti krosnelę. Ji davė pinigų stogui pakeisti. Močiutė duoda pinigų ir anūkui, kad ją prižiūrėtų. Keista: yra du turto paveldėtojai, tačiau į namus ateina ir socialinio darbuotojo padėjėja.
Mama prigąsdinta – matome, kad ji neprižiūrima, tačiau sako, kad gerai. Rentos mokėtojas nevykdo savo įsipareigojimų – nesirūpina sena moterimi, kurios turtą perėmė nuosavybės teise. Sena, ligota mama keisti situacijos nenori – reikėtų kreiptis į teismą.
Noriu, kad senyvi žmonės įsidėmėtų šią istoriją ir gerai pagalvotų prieš sudarydami rentos sutartį. Betgi ir notaras privalo paaiškinti rentos gavėjui, kuo gali baigtis toks sprendimas.
„Bangos“ skaitytoja Juzefa
