Išblaivėję alkoholikai iš priklausomybės liūno traukia kitus
Gargždų ir Dovilų anoniminių alkoholikų grupės (AAG) nariai pernai minėjo 8 metų gyvavimo sukaktį, akcentuodami, jog sergantiesiems alkoholizmu bendrystė – patikimiausias vaistas, padedantis išlikti blaiviems. Palydėdami senuosius metus, viename miesto bare jie surengė teatralizuotą be svaigalų šventę savo šeimoms.
Bauginanti diagnozė
Į „Bangos“ redakciją pokalbio užsukę AAG nariai pasakojo, jog praėjusių metų pabaigoje į savo grupės 8 metų veiklos sukakties minėjimą Gargždų kultūros centre kvietė rajono valdžios atstovus, visuomenę. „Tačiau niekas iš valdžios neatėjo. Dalyvavo tik Gargždų parapijos kunigas Kęstutis, Gargždų socialinių paslaugų centro psichologas Dalius, ir kaip visada – Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė“, – kalbėjo Artūras. Ir pridūrė, kad prieš kelerius metus ji pirmoji rajone skyrė patalpas, kuriose renkasi iš priklausomybės liūno bandantys išlipti žmonės. Jis su dėkingumu kalbėjo, kad Gargždų parapijos patalpų durys irgi atvertos anoniminiams alkoholikams.
Pasak pašnekovų, visuomenė bijo ateiti į atvirą AAG susirinkimą ir pasidomėti, ką jie veikia. „Visuomenei baisi mūsų diagnozė – alkoholizmas, – ištarė anoniminis alkoholikas Edvardas. – Betgi alkoholikų daugėja. Tačiau, palyginti su ankstesniais dešimtmečiais, poslinkių šios ligos sklaidoje yra.“
Žemaitijoje veikia 23 AAG, iš jų 2 – Klaipėdos rajone. Ne tik Gargžduose ir Doviluose – AAG sėkmingai veikia ir Priekulėje. „Mūsų iniciatyva pastaroji įkurta“, – sakė Artūras. Gargžduose, Žemaitės g. 20, susirinkimai vyksta 2 kartus per savaitę, o Doviluose – sekmadieniais. Vidutiniškai susirenka 10–12 žmonių.
„Mes – ne politinė, ne religinė organizacija, o viešoji, ne pelno siekianti įstaiga“, – kalbėjo Artūras. Ji išsilaiko iš savo narių įnašų. Pašnekovų teigimu, 80 metų gyvuojanti pasaulinė AA draugija veiksmingiausiai padeda išlikti blaiviems. Nustojęs vartoti alkoholį žmogus turi galimybę atkurti savo tapatybę, tai yra būti tuo, kuo buvo prieš besaikį gėrimą. Tuomet suvokiama, kiek prarasta: sveikata, namai, šeima. Jie apgailestavo, jog kartais išgirsta, kad žmogus girtauja iš pasileidimo. „Alkoholizmas – neišgydoma liga ir ją reikia pripažinti“, – dėstė AAG nariai.
Pigiausias vaistas
„Tik lankydamiesi AAG susirinkimuose galime išlikti blaivūs“, – tvirtino pašnekovai. Tačiau pirmiausia žmogus pats turi pripažinti, suvokti ir susitaikyti, kad yra alkoholikas. Nereikia turėti iliuzijų – pasveikusių alkoholikų nebūna: alkoholizmas – nepagydoma liga. „Visgi kartais sakoma, jog alkoholikas pasveiko. Gali būti, kad žmogus piktnaudžiavo svaigalais, tačiau nebuvo peržengęs lemtingos ribos ir galėjo liautis girtavęs“, – kalbėjo Artūras.
Žmogus bijo išgirsti diagnozę: alkoholikas. Edvardas prisipažino, kaip jam buvo sunku pirmą kartą nueiti pas narkologą. „To reikalavo artimieji – turėjau parnešti pažymą“, – sakė jis.
AAG Edvardas lanko 22 metus. Buvo atkritęs prieš 6 metus, kai nusprendė nebelankyti šių susirinkimų. „Maniau, ir vienas išgyvensiu blaivus, bet atsiskyręs po kelių savaičių paragavau alkoholio. Ir „užsikabinau“ – nebegalėjau sustoti. Tapau bepročiu – tie 6 blaivybės metai nuėjo perniek, – apgailestavo Edvardas. – Beveik 5 metus esu blaivus – aktyviai lankau AAG, geresnio vaisto neradau. Kartu mes esame jėga.“ Pašnekovas prisipažino, jog buvo išbandęs įvairius būdus, du kartus – medikamentinį kodavimą. Nepadėjo. AAG nariui Svajūnui – irgi ne. Artimųjų prašomas jis pabandė psichologinį kodavimą, bet po mėnesio pasigėrė. „Jokio poveikio“, – sakė jis. Pašnekovų manymu, valdžia teisingai pasielgė uždraudusi kodavimą, nes moksliškai neįrodyta, jog tai veiksminga. Ir tai buvo tapę pasipelnymo šaltiniu.
Keisti gyvenimo būdą
Pašnekovai kalbėjo, jog neretai žmonės galvoja, kad AAG gali užburti, kad nebegertų. Ieško lengviausio būdo, kaip atsikratyti priklausomybės. „Kai paskambinęs žmogus prašo padėti, sakau, jei nori stebuklo, prisipažink, kad esi alkoholikas“, – dėstė Artūras.
Paskambinusieji teiraujasi, kas dirba su lankytojais: psichologai, gydytojai? Išgirdę, kad nėra šių specialistų – patys alkoholikai šnekasi, sutrinka, nesuvokdami, kaip be jų? Pasak pašnekovų, žmonės baiminasi ateiti į AAG ir dėl to, kad bijo būti atpažinti. Edvardas kalbėjo, jog didelė paspirtis – dvasinio tobulėjimo programa. „Tai galimybė sužinoti, kaip elgtis pradėjus blaiviai gyventi. Svarbu pripažinti savo būdo trūkumus, suklydus atsiprašyti. Turi būti sąžiningas sau – nieko juk neapgausi“, – akcentavo jis.
Anot Artūro, alkoholizmas – vienintelė liga, nereikalaujanti finansinių išlaidų, tik laiko ir kantrybės. Ir pridūrė, kad reikia išmokti atrasti porą valandų ir ateiti į AAG susirinkimą. Bet alkoholikas dažnai teisinasi neturintis laiko dėl šeimos, sporto. „O meilė sau?“ – retoriškai ištarė Artūras. Jis 16 metų gyvena be atkryčio. Vyras sakė, kad iš jo namų alkoholis seniai išnykęs.
AAG nariai kas mėnesį lankosi Švėkšnos priklausomybės ligų skyriuje. Išsiblaiviusiems alkoholikams jie pasakoja apie grupės veiklą ir pataria dalyvauti susirinkimuose, kad atsispirtų alkoholio pagundai.
Pašnekovai ragino nesigėdyti, neslėpti, o pripažinti savo ligą ir keisti gyvenimo būdą. Tokia galimybė yra.
Virginija LAPIENĖ
