Interneto pavojai tyko dėmesio stokojančių vaikų

Šiuolaikinės technologijos įsiskverbė į gyvenimus kaip viesulas, nepalikdamas dažnai nė laiko pabendrauti su artimaisiais. Bendraujame skaipu, gyvename feisbuke, žaidžiame virtualius žaidimus. Vieni jų skirti pramogai, bet yra ir tokių, kurių pasekmės rimtos ir tragiškos.

Ne visada su priklausomybe nuo virtualių dalykų susitvarko suaugusieji, o ką kalbėti apie vaikus. Jie, smalsumo vedami ar bendraamžių paraginti, kartais gali įsivelti net į gyvybei pavojingus žaidimus. Ką apie tai žino artimieji? Ar tėvai rūpinasi vaiko saugumu internete? Ar yra girdėję apie socialiniais tinklais plintantį žaidimą „Mėlynasis banginis“?

Uostamiestyje – pavojaus varpai

Bėda tyko ne kažkur už jūrų marių, ji šalia. Gavusi pranešimą apie mergaites, kurios galėjo būti įtrauktos į save žaloti skatinantį žaidimą, Klaipėdos policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pasirodė pranešimai, jog, policijos duomenimis, kovo 24 dieną apie 21 val. grįžusi namo moteris pastebėjo, kad ant jos mažamečio sūnaus rankos išpjaustytos raidės „AML“. Vaikas papasakojo, kad ranką vieno uostamiesčio darželio teritorijoje jam esą sužalojo dvi bendraamžės mergaitės, kurios jį pargriovė, drožtuko peiliuku išpjaustė raides, jas nufotografavo telefonu ir paspruko. Skelbiama, jog manoma, kad mergaitės gali būti įtrauktos į pavojingą žaidimą „Mėlynasis banginis“.

Pranešama, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus ir bendruomenės pareigūnai apie šį nutikimą informavo Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių, ir, matydami, jog ši problema sparčiai įsibėgėja, lankysis uostamiesčio mokyklose siekdami užkardyti tokius nutikimus, bendraus su tėvais, pedagogais, socialiniais darbuotojais ir pačiais vaikais, pasakodami jiems apie galimas šio kraupaus reiškinio pasekmes.

Gauna baisias užduotis

Virtualus žaidimas „Mėlynasis banginis“ plinta per socialinius tinklus, žmonės kuria uždaras grupes, puslapius. Kiekvienas parašo kuratoriui asmeninę informaciją, papasakoja apie savo baimes ir po kurio laiko į žaidimą įstojęs asmuo gauna tam tikras gyvybei pavojingas instrukcijas bei užduotis. Tokiu būdu asmens pateikta informacija gali būti panaudojama prieš jį tam, kad priverstų nusižudyti.

Policija perspėja tėvus kuo atidžiau stebėti savo vaikus ir jų veiklą tiek realiame, tiek virtualiame pasaulyje – nuolat tikrinti, su kuo vaikas bendrauja ir susirašinėja telefonu, stebėti jo elgsenos pakitimus ir kilus abejonėms kalbėtis su vaiku ir ieškoti pagalbos pas psichologus, o esant įtarimams, jog vaikas galėjo būti įsitraukęs arba prieš savo valią įtrauktas į panašius reiškinius, visuomenėje klaidingai vadinamus „žaidimais“, nedelsiant apie tai informuoti policijos pareigūnus.

Penktokė papasakojo artimiesiems

Gargžduose gyvenanti penktokė svečiuodamasi pas močiutę ir pasakodama naujienas, pasidalijo, kad iš bendraamžių girdėjusi, jog yra toks internetinis žaidimas, kur prisijungus gaunamos įvairios užduotys, tarp jų ir susižaloti. Šalia buvę suaugusieji ne tik išklausė. Jie mergaitei papasakojo apie galimas grėsmes ir įtikino, jog negalima jungtis į jokias uždaras grupes ar smurtą skatinančius žaidimus, o, gavus panašius kvietimus prisijungti, pirmiausia parodyti tėvams. Kas galėjo nutikti, jeigu naujienomis penktokė nebūtų pasidalijusi su artimaisiais, o smalsumo genama pabandžiusi pati prisijungti?

„Minijos“ progimnazijoje per klasės valandėlę rusišku vaizdo įrašu telefone, kaip mergaitė šoka nuo penkiaaukščio namo stogo, su psichologe Loreta Koveriene pasidalijo taip pat penktokas. Buvo imtasi prevencijos priemonių, išsiųstos tėvams žinutės, kad atkreiptų dėmesį, kuo domisi jų vaikai. Anot psichologės, susidomėjimo banga šiuo pavojingu žaidimu jau praėjusi. Mokykloje nepastebėta, kad kas rimtai būtų įsitraukęs į žaidimą.

Specialistai ištempę ausis

Specialistai akcentuoja, kad tokie žaidimai ir siunčiamos užduotys iš tiesų gali stipriai paveikti jautrią vaiko psichiką. Kad atžalos nepatektų į pavojingas grupes, psichologai pataria tėvams kuo daugiau bendrauti su vaikais, domėtis, ką jie veikia socialiniuose tinkluose, prašyti apie tai papasakoti. Tačiau rėkimas, grasinimas ar griežtas reikalavimas kalbantis su paaugliais tikrai nepadės.

Savivaldybėje posėdžiavę vaiko gerove besirūpinančių institucijų atstovai, pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Irenos Šaulytės, konstatavo, jog rajone nėra žinoma atvejų, kad koks nors vaikas dalyvautų žalojimąsi ir savižudybes skatinančiuose žaidimuose.

Dovilų pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Nijolė Pocienė „Bangai“ telefonu pasakojo, kad mokyklos pedagogai šia tema kalbasi, atidžiau stebi vaikus: „Kol kas ramu, bet negali žinoti, esame ausis įtempę.“ Anot Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos socialinės pedagogės Dianos Grigienės, gimnazijoje taip pat nepastebėta, kad vaikai žaistų šį žaidimą. Susirinkime tėvams buvo kalbėta apie galimas grėsmes ir į kokį vaikų elgesį reikėtų atkreipti dėmesį.

Pašlūžmio mokyklos-daugiafunkcio centro direktorės pavaduotoja ugdymui Loreta Toleikienė patvirtino, jog mokinių tėvai informuoti apie žaidimą, o vaikai neįsitraukę. Pasiteiravus, kokia situacija Vėžaičių pagrindinėje mokykloje, psichologė Eglė Strazdauskienė nekomentavo, nes esą su žiniasklaida bendrauja tik mokyklos direktorė.


Pagalbos telefonai

  • Jaunimo linija – 8 800 28888, Vaikų linija – 116111, Vilties linija – 116123.

Vida VALAITYTĖ-IVAKHNENKO

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių