Iniciatyvos

Moterys svarstė, kas teikia stiprybės


Klaipėdos rajono veiklių moterų sambūrio narės – įvairiausių profesijų atstovės, gebančios derinti ir asmeninį gyvenimą, ir karjeros galimybes. Kaip išlikti visuomeniškai veiklioms, kokios dvasinės vertybės padeda įveikti negandas – tokia sukaupta patirtimi sambūrio narės dalijasi vykdydamos rajono Savivaldybės finansuojamą projektą „Moterų veiklumas prieš negalios iššūkius“.


Suvokti tikėjimo esmę


„Šeima, auginanti neįgalų vaiką, mūsų visuomenėje dar vis patiria sudėtingų išgyvenimų: kartais netoleranciją, atstūmimą, geriausiu atveju – užuojautą. Tokioje šeimoje ypatingos savitvardos, išminties reikia mamoms, nes dažniausiai ant jų pečių gula dar ir visi buities rūpesčiai. Vykdydamos projektą, pagalvojome apie bendradarbiavimą su sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Gargždų viltis“ narėmis. Beje, su šia bendrija jau draugaujame bene dešimt metų – nuo pat sambūrio įsikūrimo. Tad prieš šv. Kalėdas pakvietėme jas į susitikimą su Kretingos vienuolyno broliu pranciškonu Bernardu pokalbiui „Kiek mumyse stiprybės“. Manome, kad išvykoje patirtos teigiamos emocijos, pokalbis apie sielovadą sustiprino moterų, auginančių neįgalius vaikus, pasitikėjimą savo jėgomis“, – įsitikinusi Veiklių moterų sambūrio pirmininkė Genovaitė Sinskienė.


Kretingos bažnyčioje vykusiame Veiklių moterų sambūrio ir bendrijos „Gargždų viltis“ susitikime su broliu Bernardu kalbėtasi apie tikrąją advento prasmę, apie tai, kad žmogus turi būti geras, atlaidus, iš tikrųjų mylėti savo artimą, palaikyti net menkutę viltį ir tikėti. Neaplenkta ir šių dienų ritmo – tarsi greitojo traukinio, kuris neša kasdienybės rūpesčių bėgiais, tema. Svarstyta, ar dvasininkai pastaruoju metu pastebi atsigręžimą į tikėjimą, tikrąsias krikščioniškąsias vertybes. Juk tai buvo pranašauta, kaip viena iš krizės išdavų ir gerųjų pusių. O galbūt tas atsigręžimas tik savotiškas mados dalykas, deklaratyvus ir nieko bendra su tikruoju tikėjimu neturintis? Buvo atsakyta, kad yra tiesos – tai dažnai dar mados dalykas, nesuvokiant esmės ir nesistengiant jos suvokti… Deja, kartais lankymasis maldos namuose – dar viena „atrakcija“, padėtas pliusas.


Palaiminimas – ne kiekvieną dieną


Išvykos dalyvės atkreipė dėmesį į Kretingos bažnyčioje esantį šv. Antano paveikslą, kuris garsėja savo stebuklinga gydomąja galia, todėl prie jo yra daug votų. Votai – tai širdutės, rankos, kojos pavidalo atvaizdai arba net brangių metalų dirbiniai, kaip padėkos ženklai už patirtas malones, išgijimus. Tai tarsi tikėjimo ir asmeninės padėkos, įžado ar prašymo ženklas.


Didelį įspūdį visoms moterims padarė išlikusios vertingos choro stalės su XVII amžiaus meistrų darbo vienuolių portretais, drožiniais. Bažnyčioje stovi ir seniausi žinomi datuoti Lietuvoje vargonai, ant jų prospekto užrašyti 1744 metai.


Išvykos dalyvės apžiūrėjo dalį vienuolyno patalpų – raštinę, valgomąjį, vadinamą refektoriumu. Į klauzūros patalpas lankytojai neįleidžiami, nes tai privačios brolių vienuolių patalpos.


Dėkodama Veiklių moterų sambūriui už susitikimą su broliu Bernardu bendrijos „Gargždų viltis“ pirmininkė Rekvita Bagdonienė akcentavo, kad „ne kiekvieną dieną gali gauti palaiminimą, pasisemti stiprybės, kurios mums ir mūsų šeimoms reikia. Tikrai kartais taip pasiilgsti paprasto žmogiškumo ir gero, supratingo žodžio.“



Reda MILVYDIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių