Iniciatyvos

Gargždiškės pedagogės pašaukimas Rygoje daro stebuklus


Lietuvos ir Latvijos vienybės dienos išvakarėse Rygos lietuvių vidurinė mokykla minėjo 15-os metų sukaktį. Šventėje dalyvavo įspūdingas svečių būrys, tarp jų ir Klaipėdos rajono delegacija, priimta itin šiltai ir nuoširdžiai. Mat šiuolaikiškai, išpuoselėtai, gerą vardą Rygoje turinčiai mokyklai vadovauja gargždiškė Aldona Gedvilaitė-Treija, itin gerbianti tėvų namuose įdiegtas dvasines vertybes.


Jaudinantis moksleivių koncertas


“Iš kur tavo skambėjimas Latvijoje? Iš Lietuvos, iš mūsų Tėvynės. Kiekvieno mūsų širdyse – gimtoji žemė. Vieno – Latvija, kito – Lietuva. Stebuklai! Mano motinos kalba laisvai skamba čia, Latvijoje. Stebuklai! Bet stebuklai būna tik pasakose! Tai ir yra pasaka. Prieš 15 metų mažai kas tikėjo, kad Latvijoje gali gimti lietuviška mokykla“, – jaudinančią šventinę programą kalbėdami lietuviškai ir latviškai pradėjo Rygos vidurinės mokyklos įvairių klasių moksleiviai. Svečiams pristatydami mokyklos istoriją jie pasirinko suprantamiausią – šokio ir dainos – kalbą. Liaudiškus ratelius keitė ekspresyvūs sportiniai šokiai, darnią choristų dainą pratęsė skambus solistės ringavimas. Moksleivių akys švietė pasididžiavimu savąja mokykla, pagarba mokytojams, tėvams ir nuoširdžia meile gerajai fėjai, apie kurią pasakota šventinėje programoje – ilgametei pedagogei, mokyklos vadovei ir įkūrėjai Aldonai Gedvilaitei-Treijai. Nuskambėjus paskutiniams šventinio pasirodymo akordams moksleiviai tikrąja ta žodžio prasme apipylė mylimą direktorę rožėmis. Pedagogė kiekvieną priglaudė, kiekvienam rado gerą žodį. Taip yra ne tik šventėje, taip yra ir kasdienybėje. Nesuvaidinta direktorės ir mokinių akistata sujaudino šventės svečius, pasigirdo „Bravo!“ ir nuošė aplodismentų banga.


Aukšti mokyklos reitingai


Teorijos ir praktikos, žodžių ir darbų, pamokymų ir pavyzdžio vienovė – tokį įspūdį susidarai peržengęs Rygos lietuvių vidurinės mokyklos slenkstį. Neprestižiniame Latvijos sostinės gyvenamajame rajone įsikūrusi lietuvių švietimo įstaiga turi aukštą reitingą ir rodoma pavyzdžiu kitoms šios šalies mokykloms, beveik visi abiturientai studijuoja aukštosiose Latvijos mokyklose, net Vilniaus universitete. Apie tai šventiniame renginyje kalbėjo Latvijos švietimo ministerijos atstovai, tai akcentavo ir šventėje dalyvavusi Lietuvos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė. Lietuvos prezidento patarėja H. Kobeckaitė pastebėjo, jog šioje mokykloje vyrauja darnos, jaukumo, supratingumo nuotaikos, o bendros pastangos duoda puikius ugdymo rezultatus.


Lietuvos Respublikos ambasadorius Latvijoje Antanas Vinkus perdavė premjero G. Kirkilo sveikinimus ir įvertino lietuvių ryžtą bei pasiaukojimą įsteigiant mokyklą, kuri suteikia deramą išsilavinimą. „Rygos lietuvių vidurinė mokykla – ryškiausias kultūros ir švietimo židinys“, – akcentavo A. Vinkus. Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Gabrielius Žemkalnis atkreipė dėmesį į mokyklos steigėjos ir vadovės Aldonos Treijos neįtikėtiną gebėjimą siekti užsibrėžto tikslo: „Aldonos nuopelnai puoselėjant lietuvybę verti paminklo“.


Nenutautėjusi Broniaus Indrelės šeima siūlė įsteigti ir lietuvišką vaikų darželį, o kalbą baigė graudindamiesi: „Šios mokyklos dėka bus kam prie kapo sugiedoti „Lietuva brangi…“


Sveikinimai mokyklos bendruomenei užtruko maždaug dvi valandas. Nuoširdų žodį tarė Dūmos deputatas, tėvai, abiturientai, buvę mokiniai, rėmėjai, draugiškų mokyklų atstovai.


Investuota 15 mln. litų


Rygos lietuvių vidurinės mokyklos pradžia yra 1991-ieji metai. Klasėje buvo vos 7 mokiniai. A. Treija mokytojauti pasikvietė jauną pedagogę iš Gargždų Editą Kiaulakytę-Girijotienę. „Pirmieji metai buvo sunkūs, pačios po nepažįstamą Rygą ieškojome mokinių“, – jubiliejaus šventėje prisiminė Edita, dabar dirbanti Gargždų mokykloje-darželyje „Ąžuoliukas“.


1995 m. Rygos Dūmos nutarimu mokyklai suteikiamas lietuvių pagrindinės mokyklos statusas, direktore paskirta A. Treija. Nuo 2000 metų – jau vidurinė mokykla, o po metų, anksčiau glaudusis svetimose patalpose, lietuvių mokykla džiaugėsi istoriniu įvykiu. Rygos miesto švietimo valdyba ir miesto Dūma įteikė naujos mokyklos raktus.


„Valdžios slenksčius pradėjau minti tada, kai turėjome 51 mokinį. Į Dūmą atėjau su mokyklos projektu, kurį darė Latvijos architektai, o 38000 latų sumokėjo Lietuvos Vyriausybė. Mažai kas tada tikėjo mūsų vidurinės ateitimi, tačiau nulėmė jau gana solidi investicija į projektą. Gavome itin apleistą buvusį geležinkelininkų vaikų darželį. Viskas iš esmės rekonstruota, liko tik pagrindinės sienos“, – sunki pradžia neįveikė A. Treijos optimizmo.


Dabar šiuolaikinėje Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje mokosi 280 mokinių, yra 16 klasių komplektų, dirba 33 pedagogai (tarp jų gargždiškės – pavaduotoja ugdymui Daiva Isakienė, mokytoja Vaida Raziūnienė). Mokiniams sudarytos idealios sąlygos ugdymui: šviesios klasės su reikiama aparatūra ir mokymo priemonėmis, moderni sporto salė, patogi drabužinė, konferencijų ir choreografijos salės, muziejus, informatikos klasė, biblioteka, jauki valgykla. Pertraukų metu galima pažaisti biliardą, tenisą ir kt.


Mokykloje mokoma lietuvių, latvių, rusų, anglų, vokiečių kalbų. Čia puoselėjamos gražios meno saviveiklos ir kitos popamokinės veiklos tradicijos. Mokiniai noriai lanko šokių, dramos, vaizduojamojo meno, LEGO būrelius, ansamblius, chorus, krepšinio, tinklinio treniruotes.


Latvijos mokytojo minimalus darbo krūvis yra 21 pamoka. Už tokį krūvį mokama maždaug 250 latų (1 latas – apie 5 litus).


Priesakai auksinei žuvelei


Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje yra investuota apie 15 milijonų litų. Du trečdalius lėšų skyrė Latvija, apie trečdalį – Lietuva. Mokyklos jubiliejinėje šventėje A. Treija prisipažino, jog sugavusi auksinę žuvelę jai pareikštų tris norus: reikėtų galutinai baigti rekonstruotą užklasinės veiklos pastatą; įrengti stadioną; įkurti pučiamųjų orkestrą.


A. Treijos vadovaujama mokykla atlieka ne tik ugdymo funkciją. Čia veikia Švietimo ir kultūros centras, švenčiamos valstybės šventės, kviečiami menininkai, poetai, etnografiniai ansambliai iš Lietuvos. Mokykloje lankėsi ir ja žavėjosi Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, Latvijos Respublikos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga.


Rygos verslininkas Valdemaras Valkiūnas, ilgametis mokyklos rėmėjas, kurio abu sūnūs baigė lietuvių vidurinę mokyklą, „Bangos“ korespondentei sakė, kad tokios mokyklos rėmimas jam yra garbės reikalas, dvasinė atrama. Kiti mokyklos rėmėjai, aukšti valdžios pareigūnai pripažino, jog neįmanoma atsispirti direktorės A. Treijos iniciatyvoms. Tad berods po įspūdingos šventės jai vėl pavyks pritraukti reikiamų lėšų ir įgyvendinti išsakytus tris norus. „Juk aš prašau ne sau. Esu daugiavaikė motina. Auginu 280 vaikų“, – juokavo A. Treija.


„Stebėtinas mūsų kraštietės pašaukimas būti ir pedagoge, ir vadybininke. Didžiuojamės, jog Aldona yra kilusi iš Gargždų ir išlaikiusi dar vaikystėje įdiegtas dvasines vertybes“, – šventėje sveikindama Rygos lietuvių vidurinę mokyklą kalbėjo Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė.


Vilija BUTKUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių