Iniciatyvos

Apie didžiausią vertybę – šeimą


Tarptautinei šeimos dienai skirta pavyzdingų šeimų šventė Priekulėje patvirtino, jog šis miestas ne prastesnė renginių vieta nei Gargždai. Pernai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateiktas Priekulės socialinių paslaugų centro Vaiko dienos centro projektas „Būkime drauge“, kuris finansuotas šiemet. Taigi šio centro bei rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir Socialinės paramos skyrių iniciatyva čia buvo surengta graži šventė „Mūsų šeima – pavyzdys kitiems“, į kurią iš visų seniūnijų pakviesta 20 darnių, gausių šeimų, puoselėjančių dvasines vertybes, perduodančių jas iš kartos į kartą, neturinčių žalingų įpročių, gyvenančių sveikai ir pavyzdingai auklėjančių vaikus. Pakvietė ir tas, kurios sėkmingai keičia gyvenimo būdą ir dėl šių teigiamų pokyčių išrašytos iš socialinės rizikos šeimų apskaitos.


Rajono valdžios atstovai renginio dalyvius apdovanojo padėkos raštais, gėlėmis, knygelėmis, suvenyrais.


Degančių žvakių šviesa Priekulės socialinių paslaugų centro salėje – simbolis šilumos, šildančios čia susirinkusias šeimas. Netikėta šventės nuotaika sukurta režisūriniu sprendimu – vaidino Priekulės kultūros centro E. Vicherto mokyklėlės jaunieji artistai, kurių tai buvo pirmasis pasirodymas žiūrovų auditorijai. Jų vaidyba tarp šeimų apdovanojimų ir svečių pasisakymų buvo laikas apmąstymams.


Šio renginio režisierė ir vedėja – Priekulės kultūros centro direktorė Alanta Zapalskienė – į susirinkusiuosius kreipėsi prasmingais žodžiais apie moterį prie židinio ugnies, apie šeimą – meilės mokyklą. Gera, kai turi, kur sugrįžti. Ir niekas nepaneigs, kad šeima – tai pradžių pradžia – gimsta, auga, bręsta vaikai.


Tai ypač aktualu dabar, kai jaunimui šeima nėra tokia vertybė, kaip jų tėvams, kad jie dažnai vengia atsakomybės kurti šeimą, o mėgaujasi laisve.


Tačiau Priekulės bažnyčios klebonas Česlovas Degutis paguodė, jog tai tik klaidžiojimai, eksperimentas – ir vėl bus sugrįžta į šeimą, kaip kadaise mene – į klasiką. „Šeima yra šventa. Amžinos, tikros vertybės – tėvai, motinos, vaikai, anūkai“, – kalbėjo jis.


Rajono Savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė susirinkusioms šeimoms palinkėjo darnos, skalsos, meilės, akcentavo, kad nevalia pamiršti nei tėvelių, nei senelių.


Šalia visą gyvenimą šeimai atsidavusių tėvų sėdėjo ir tos šeimos, kurios įstengė keisti savo gyvenseną. Negalėjo nesujaudinti Priekulės dienos centro berniuko padeklamuotos eilutės: „Mama, mama, aš tave myliu…“


Rajono Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė kalbėjo: „Mes gimėme šeimoje. Vieni prabangoje, kiti kukliame būste. Tačiau saulė visiems šviečia vienodai. Gaila, kad nėra mokyklų, universitetų, kur išmokytų būti gerais tėvais. Kartais klystame. Bet tai žmogiška – svarbiausia mylėti, jausti gėrį, kurti namus, į kuriuos visada norėtum sugrįžti.“


Pasak rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Irenos Šaulytės, gausioje šeimoje niekas nematuojama turtu: vaikai – tėvų turtas ir džiaugsmas.


Rajono valdžios atstovai Rūta Cirtautaitė, D. Gumuliauskienė, I. Šaulytė, Tarybos narė Gražina Bakevičienė pavyzdingoms šeimoms įteikė padėkos raštus, gėlių, knygelių, taip pat Priekulės socialinių paslaugų centro lankytojų padarytų suvenyrų. Buvo akcentuota, jog rajone yra daug gražių šeimų, bet šį kartą apdovanota nedaugelis. Susirinkusiųjų širdis virpino ne tik Priekulės muzikos mokyklos smuikininkės savo muzikavimu, darželinukės – dainavimu. Vaikų dienos centro lankytojai skaitė eiles apie mamą, vaidino, dainavo. Nedrąsiai, bet jausmingai solo dainavo Jelena Solovjova. Dienos centro lankytojai, kuriems likimas pašykštėjo sveikatos, taip pat vaidino spektakliuką, dainavo, ypač jaudinančiai – visiškos negalės solistė Salomėja Rudytė.


Renginio dalyvius nustebino gražaus balso savininkas kretingališkis Povilas Urbys, kuris dainavo, pritardamas gitara. Jo tėvai taip pat buvo pakviesti į šią šventę.


D. Gumuliauskienė nuoširdžiai ištarė: „Į Priekulę gal ne visoms šeimoms buvo patogu atvykti. Bet renginio dalyviai turėjo progą įsitikinti, kiek čia dainininkų, muzikantų, koks unikalus šis miestas.“


A. Zapalskienės žodžiais „Telydi visas šeimas dangaus šviesa ir angelo daina“ baigėsi prasminga šventė. O tada į salę buvo įneštas didžiulis pyragas su fejerverkais…


Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių