Iniciatyvos

Gargždų gimtadieniui reikia griausmo


Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Egidijus Skarbalius, balandžio 4-ąją, simbolinę Gargždams dieną, ėmėsi iniciatyvos sukviesti Savivaldybės, seniūnijos, kultūros, sporto, žiniasklaidos atstovus padiskutuoti, kaip efektyviau, tikslingiau ir kryptingiau organizuoti miesto gimtadienio renginius. Tuo labiau, kad jau pats laikas pradėti ruoštis ir neeilinei šventei. Mat ateinančiais metais Gargždams sukas 760 metų.


Tai vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Šventės garsas turėtų sklisti per visą šalį. Jau dabar nieko nekainuotų, jei įvairūs kultūros, sporto renginiai būtų dedikuojami artėjančiam miesto jubiliejui.


Šventei reikia pritraukti rėmėjų


– Pasiūliau diskusiją apie pagrindinę Gargždų šventę pradėti balandžio 4 d., nes kai kuriuose rašytiniuose šaltiniuose būtent šią dieną pirmąkart paminimi Gargždai. Jau yra susiklosčiusios tam tikros tradicijos švenčiant rajono centro gimtadienį. Šia proga įteikiamos regalijos Gargždų miesto garbės piliečiams ir atminimo ženklai nusipelniusiems rajono žmonėms. Girdėjau svarstant, ar nereikėtų šiomis regalijomis pagerbti būtent gargždiškių, nes šie titulai dabar suteikiami asmenims už nuopelnus visam rajonui, tačiau taip lyg ir lieka nuskriaustas miestas, nes net seniūnijos turi savo aktyviausių žmonių įvertinimus? Antra, svarbu, kad miesto gimtadienis iš tiesų taptų įsimintiniausia ir pagrindine metų švente. Žinoma, dabartinis rajono biudžetas yra kuklus, tačiau, mano nuomone, vien biudžetinėmis lėšomis organizuojant šventę nereikia apsiriboti. Žmonės nori ir mėgsta švęsti, tad gerą šventę įmanoma padaryti tik turint idėjų, nusprendus, kokios bus šventės sudedamosios dalys, kokie bus kaštai ir kokių reikės lėšų. Aišku, biudžetinių pinigų neužteks. Tad kodėl nepritraukus rėmėjų paramos? Tuo labiau, kad teigiamos patirties turime iš praėjusių metų. Verslo bendruomenė noriai rėmė. Nėra kito kelio – reikia paprašyti, reikia atitinkamai rėmėjus pagerbti. Galima suvokti rajono vadovų poziciją neprašyti, kad atseit nesusisaistyti tam tikrais įsipareigojimais, tačiau ir iš šios padėties galima rasti išeitį – prašyti organizacinio komiteto vardu. Tik turint atitinkamą finansinę paramą galima įgyvendinti kūrybinius sumanymus, siekti masiškumo ir populiarumo. Be to, ar nereikėtų pagalvoti ir apie šventės datą – ar rugpjūčio 15-oji yra tinkamiausia? Pernai tokiu metu dubliavosi net kelios šventės, todėl žmonės išsivažinėjo, – savo nuomonę dėstė rajono Tarybos narys E. Skarbalius.


Kuklus biudžetinis finansavimas varžo


Diskusijos dalyviai pritarė rėmėjų paieškos idėjai, galimybei tokiu būdu sukurti ne tik prasmingą, žiūrovus pritraukiančią programą, bet dalį surinktų lėšų skirti ir švenčių inventoriui įsigyti. „Praėjusiais metais į rėmėjus buvo kreiptasi mero vardu, todėl dauguma verslininkų sutiko paremti. Iš surinktų lėšų galėjome sumokėti ne tik už koncertines programas, bet ir įsigyti reikiamos šventėms įrangos. Pavyzdžiui, suolų, aukurų, racijų. Juk visa tai galime panaudoti ne vieną kartą. Gal pavyktų surinkti lėšų net lauko scenai? Sunku, kai rengiant svarbius renginius reikia įrangą skolintis, nuolat ubagauti. Taip yra, jei finansavimas tik biudžetinis, bet jei dar pritraukiame ir rėmėjų, tai atsiranda kūrybinė laisvė. Taip dirbti įdomiau“, – įsitikinusi Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Polekauskienė. Savivaldybės vyriausiosios specialistės (sporto organizacijoms, bendruomenėms, NVO) Liudmilos Zacharčenkos nuomone, rėmėjus reikia gebėti sudominti, pasiūlyti jiems patrauklų reklamos paketą, už paramą atitinkamai pagerbti, padėkoti. Juk tokia esanti ir europinė patirtis: verslininkai duodami turi patirti ir praktinę naudą. E. Skarbalius sakėsi turintis patirties, kaip pritraukus dalį rėmėjų, atsiranda galimybė ir socialinės reklamos statusui visuomeniniame transliuotojuje –Lietuvos televizijoje. Gi svarbu, kad jubiliejinis miesto gimtadienis būtų žinomas visoje Lietuvoje.


Nuomonių įvairovė praverstų


Pokalbyje apie šventės efektyvinimą kalbėta ir apie tai, kad galbūt vertėtų miesto gimtadienio šventimą prigretinti prie kitos šventės, pavyzdžiui, Vaikų gynimo dienos. Taip sudominant ir didesnę dalį jaunimo, čia pat bediskutuojant perfrazuotas ir šventės pavadinimas: „O mes – Gargždai, o mes – pasaulis!“


Diskusijose akcentuota, kad šventės išėjimas į lauko erdvę tikrai pasiteisinantis dalykas: esą pernai šventės dalyvių, seniūnijų eitynės su savo herbais, vėliavomis sukėlė miestiečių susidomėjimą, o renginiai senojo parko paunksmėje jiems suteikė ir simbolinę prasmę.


Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Gintauto Bareikio nuomone, ir dabar nėra draudžiančios nuostatos, kad rėmėjų miesto gimtadienio šventei nereikia, šios iniciatyvos esą gali imtis Gargždų kultūros centras, tačiau pirmiausia Savivaldybei būtina pateikti kūrybišką renginių planą, sumanymus, iniciatyvas – tada galima spręsti apie finansavimo šaltinius.


Diskusijos dalyviai įsitikinę, kad jau artimiausiu metu Savivaldybėje turėtų būti sudarytas Gargždų miesto gimtadienio šventės organizacinis komitetas, o visuomenė taip pat galėtų prisidėti kūrybinėmis mintimis, nuomonėmis apie šventės datą, rengimo principus. Pasiūlymus galima išsakyti Kultūros skyriui arba Gargždų kultūros centro internetiniame puslapyje Error! Hyperlink reference not valid. Dalintis savo mintimis, pasiūlymais galima ir trečiadienio „Bangos“ skaitytojų puslapyje „Mes kartu – piliečiai“.


Vilija BUTKUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių