Iniciatyvos

Dauparų atgimimas ir viltys – bendruomenės išlauktoje knygoje


Dauparų kaimą istorija atmins amžiams – šį tikslą penktą dešimtį bebaigianti suskaičiuoti atgimusi vietos bendruomenė pasiekė išleisdama knygą „Dauparai – istorija, žmonės, darbai“. Septynių ilgamečių gyventojų pastangomis kaimo gyvenimas perkeltas į 128 puslapius. Rėmėjų, fotografų, kitų idėją palaikiusiųjų dėka knyga išleista net 1000 egzempliorių tiražu. Į leidinio pristatymo vakarą susirinkę daupariškiai neslėpė susijaudinimo, jog ant plyno lauko užgimęs kaimas išaugo į plačią gyvenvietę, o ši – į istorinę knygą.


Bendruomenei – it kūdikis


Pirmoji Dauparų kaimo knyga juosia ne tik pačius Dauparus, bet ir gretimus Gobergiškės, Šlapšilės, Alksnių, Šakinių, Kuliškių, Jonušų kaimus. Leidinyje sudėta gyvenvietės kūrimosi pradžia – nuo užuominų apie istorines Dauparų ištakas XVI–XVII amžiuje iki kolektyvizacijos, o po jos – iki šių dienų.


Knygos idėjos autorė daupariškė Danutė Ričkienė džiaugėsi, jog kartu su bendraminčiais pavyko įgyvendinti sumanymą – jis kilo ne tik iš noro išsaugoti užmarštin einančią Dauparų kūrimosi istoriją ateities kartoms. Sektiną pavyzdį diktavo ir kitų vietovių leidžiamos knygos. Aprašyti viską, ką ir kaip daupariškiai kūrę, anot leidinio sumanytojos, būtų reikėję antra tiek puslapių. Tačiau tai, kas pirmojoje knygoje nesudėta, bendruomenė paliko pildyti.


Knygos leidybinė grupė džiaugėsi, jog kilusias materialines ir moralines kliūtis leidiniui išleisti padėjo įveikti daupariškių ūkininkų Kernagių šeima. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Regina Kernagienė ėmėsi iniciatyvos ieškoti rėmėjų, atsidavė medžiagos paieškai, jos apipavidalinimui. Jai talkino bibliotekininkė Ilona Vaitkutė, Dauparų kultūros namų vadovė Danutė Galminienė, Dauparų bendruomenės pirmininkė Ieva Meilienė, buvęs kolūkio pirmininkas Vladas Dromantas, sąjūdietė, tikybos mokytoja Dauparuose dirbusi Adelija Radžienė.


R. Kernagienė, kuri pripažino, kad pareiga baigti knygą buvęs titaniškas darbas, džiaugėsi, kad į pagalbą atėjo būrys apylinkėse veikiančių stambių ir mažesnių įmonių, padėjo patys daupariškiai. Knygos leidyba atsiėjo 14 tūkstančių litų – neskaičiuojant intelektualinio darbo, nemiegotų naktų, pasiruošimo leidybai kaštų. Anot jos, knyga bendruomenei – it išlauktas kūdikis.


Nuo kolūkių iki šiandienos


Į knygos pristatymą atvykusi knygos recenzentė istorikė Janina Valančiūtė ragino knygos kūrėjus nesigręžioti, kas galbūt knygoje neparašyta. „Mane džiugina kūriniai, kurie turi išliekamąją vertę. Knyga apima Dauparų istorinę raidą, sovietmetį, kurio istorinę raidą istorikai jau reikalauja tyrinėti. Taip pat aprašyta gyvenvietės plėtra nepriklausomybės laikais. Leidžiant knygą tik šiek tiek prisidėjau, nes malonu buvo vien jau tai, kad Dauparai ėmėsi šio darbo. Knyga vertinga, ir istorikai ja tikrai naudosis“, – patikino J. Valančiūtė.


Tą vakarą kalbėję knygos bendraautoriai V. Dromantas bei A. Radžienė akcentavo, jog knyga išskirtinė ir tuo, jog ją leido skirtingas sritis kuravę daupariškiai. Tai buvęs rizikingas ir atsakingas darbas, o jo tęsinys – neabejotinai kitų kartų užduotis. Bibliotekininkė I. Vaitkutė apgailestavo, jog balta dėme knygoje liko tarpukaris, mat tų laikų amžininkų, kilusių iš pačių Dauparų, pasiekti nepavyko. Daugiausia informacijos surinkti pavyko iš šiandieninių gyventojų – tų, kurie į tada dar niūriai plyną lauką buvo atsiųsti vykdant kolektyvizaciją. Visgi, anot bendruomenės pirmininkės I. Meilienės, skaitytojų teismui atiduota knyga bus šiandieninę gyvenvietę vienijančiu turtu. Jame nepamiršta paminėti ūkininkaujančių daupariškių, medicinos darbuotojų, tautodailininkų, verslininkų, šalyje garsų privatų zoologijos sodo „Minizoo“ ir kt.


Linkėjimuose – endriejaviškių pavyzdys


Gargždiškio fotografo Virgilijaus Skuodo iš paukščio skrydžio Dauparų apylinkių nuotrauka papuoštą knygą bendruomenė įteikė visiems prie jos leidybos prisidėjusiesiems. Beje, būtent dangiškų iliustracijų vardan lėktuvas virš Dauparų kilo dukart.


Profesionaliai maketuotą ir išleistą knygą palaimino Gargždų parapijos klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas, susirinkusiesiems savo dainas dovanojo Dauparų kaimynų – Dovilų bendruomenės pirmininkė Šarūnė Petruškevičienė. Ji prasitarė, kad daupariškių pavyzdys užkrečiantis – doviliškiams jau kirba mintis įamžinti savąją istoriją. Už bendrystę dėkojusi Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnė Aušra Norvilienė pasidžiaugė, jog tarp uostamiesčio ir rajono centro Gargždų plytintys Dauparai neabejotinai klestės ir ateinančius dešimtmečius. Tad istoriją bus kuo papildyti. Ta proga Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas daupariškiams įteikė monografiją apie Endriejavą. Prieš dvejus metus išleista net 1412 puslapių knyga, jei Savivaldybės vadovo linkėjimai išsipildys, taps siekiu kitam daupariškių leidiniui.


Jolanta VENSKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių