Iniciatyvos

Vėžaičių filialas į Vakarus skverbiasi naujais ir atgimstančiais išradimais

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialas (buvęs Žemdirbystės instituto filialas) savo laiku mokslo darbais, ypač dirvožemių kalkinimo srityje, buvo žinomas ir už Lietuvos ribų, bene labiausiai – buvusioje Sovietų Sąjungoje. Filialo kolektyvas kūrė ir miestelio bendruomenės pamatus. Mokslininkai, nors ir gerokai praretėjusiomis pajėgomis, toliau stengiasi Vėžaičių vardą garsinti per žemės ūkio mokslą. Artėjančiam 80-ies veiklos metų jubiliejui, kurį filialas minės 2015-aisiais, tinkamai pasirengti padės ir įstaigos įkūrėjai – ilgametis jos vadovas, mokslininkai. Šiomis dienomis dėl to su kolektyvu tartasi Vėžaičiuose. Manoma, jog efektyviausias būdas iškiliai sukakčiai įprasminti būtų ne tik mokslinės bazės atnaujinimas, bet ir žinios apie čia gimusius tyrimus sklaida į Vakarus. Anot mokslininkų, būtina viešinti atnaujintą vėl grėsmingai rūgštėjančių dirvožemių kalkinimo sistemą bei žemdirbystės ypatumus Žemaitijoje.

Turtas – bandymų bazė

Praėjusią savaitę į susitikimą Vėžaičiuose rinkosi buvę ir esami Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Vėžaičių filialo mokslininkai. Artėjantis įstaigos jubiliejus paskatino aptarti įstaigos problemas, kaip geriau informuoti visuomenę apie buvusį ir šiandieninį filialo įdirbį mokslui ir žemės ūkio gamybai.

Susitikimo iniciatorius, ketvirtį amžiaus buvęs Vėžaičių filialo vadovas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio ministras dr. Vytautas Knašys akcentavo, kad filialo svarba mokslui negęsta. „Vėžaičių miestelis gražus, filiale vykdomi moksliniai tyrimai, turintys didžiulę vertę žemės ūkiui. Žinoma, čia yra ir problemų, juk dirbama visiškai kitomis sąlygomis: atkūrėme Lietuvos valstybę, iš planinio ūkio perėjome į rinkos ekonomiką. Vyko būtini, bet skausmingi šalies ūkio pokyčiai. Gana skausmingai reformuota ir mokslo sistema“, – pokyčius vardijo V. Knašys, priminęs ir apie gausias anuometes mokslininkų pajėgas: „Mūsų buvo daugiau kaip 30 mokslininkų, dirbome ne tik Lietuvai, bet ir garsėjome visoje tuometėje Tarybų Sąjungoje.“

Šiuo metu filiale dirba 7 mokslo darbuotojai, šiemet jų gretas papildė du jauni doktorantai. Iš viso filiale dirba 32 darbuotojai. Anot įstaigos vadovės dr. Danutės Karčauskienės, skverbdamiesi į Vakarus filialo mokslininkai turi kuo pasidžiaugti: „Tai beveik 70 metų skaičiuojantys seniausi Lietuvoje rūgščių dirvožemių kalkinimo ir tręšimo bandymai, taip pat turime dešimtmetį skaičiuojantį ilgalaikį žemės dirbimo bandymą, modelinį lyzimetrinį tyrimą, atliekama nemažai užsakomųjų tyrimų, kuriuos inicijuoja privačios įmonės, gaminančios granuliuotas kalkines bei dirvožemio gyvybingumą palaikančias medžiagas. Tokių tyrimų užsakovai yra ne tik Lietuvos, bet ir Prancūzijos bei Lenkijos verslo įmonės. Filialo mokslininkai taip pat dalyvauja tarptautiniame Europos Sąjungos koordinuojamame projekte „Eureka“ su dar 23 dalyviais iš Lietuvos universitetų. Filialui tai didelė garbė, nes darbo kokybe atitikti projekto reikalavimus gana sudėtinga. Mokslo laimėjimų keliu einame dar toliau – pernai gruodį su doktorantu Gintaru Jarašiūnu dalyvavome Šiaurės žemės ūkio mokslų asociacijos seminare dirvožemio erozijos klausimais Osle, o šiemet rugsėjį su dr. Gintaru Šiaudiniu skrisime į Madridą, kur įsijungsime į bendrą 18 valstybių projektą ankštinių augalų tematika. Šiame projekte dalyvaujame kartu su profesoriais Edmundu Lapinsku ir Dalia Ambrazaitiene“, – apie filialo darbus Europos mastu kalbėjo direktorė D. Karčauskienė.

Iššūkis – rūgščios dirvos

Šiuo metu filialo mokslininkai vėl deda didžiausias pastangas į sritį, kuri anuomet agrarinių mokslų įstaigą privertė suklestėti. „Mūsų kolegos pagrindė, kad dirvožemį reikia sistemingai kalkinti, nes jis vėl rūgštėja. Pergyvenome vieną dulkių kalkinių medžiagų technologiją, priėjome prie kitos – granuliuotų. O laikas diktuoja ir kitą problemą – dirvožemiuose mažėja organinės medžiagos, tad sprendžiame, kaip ja praturtinti. Naudojame vermikompostą, minimalizuojame žemės dirbimą, taikome giluminį purenimą, užariame žalias trąšas – taikome viską kartu su kalkinimu. Nepamirštame aplinkosauginės problemos – sumažinti anglies dvideginio emisiją. Ieškome galimybių, kad dirvožemis mažiau rūgštėtų“, – pasakojo direktorė D. Karčauskienė ir akcentavo, kad šiltėjantis klimatas, rūgštūs krituliai ir vis labiau rūgštėjantis dirvožemis verčia mokslininkus kuo skubiau atsigręžti į naujų kalkinimo technologijų paiešką ir dabartinėms sąlygoms adaptuotos kalkinimo sistemos kūrimą.

Kalkinimas tapo privačių ūkių problema – šios technologijos taikymas valstybiniu mastu jau ilgą laiką yra apleista tema. Filialo darbuotojai, rengdami lauko dienas privačiuose laukuose, ėmė garsinti anuometę technologijos naudą ir sulaukė dėmesio. „Į mus kreipėsi Šilalės rajono meras, taip pat Ūkininkų sąjunga prašo šį klausimą kuo skubiau spręsti, nes ūkininkai stipriai pajuto dirvožemį rūgštėjant. Pamatę poreikį jau pradėjome problemą spręsti. Tikime, kad būtent šia technologija Vėžaičių vardą darsyk galima sudrebinti. Tik šįkart ne Rytuose, bet Vakaruose“, – kalbėjo direktorė ir informavo, kad vienu svarbiausių filialo jubiliejaus akcentų turėtų tapti Vėžaičių filiale surengta tarptautinė konferencija. Joje planuojama sulaukti svečių iš Skandinavijos bei kitų Europos valstybių.

Jubiliejui – tarptautinė konferencija ir leidiniai

Vėžaičių filialo sukaktis vienija senuosius filialo mokslininkus. Biomedicinos mokslų daktaras Vytautas Gipiškis, taip pat habilituoti biomedicinos mokslo daktarai, profesoriai Steponas Čiuberkis ir Edmundas Lapinskas, biologijos mokslų daktaras Valensas Ežerinskas ir dabar išmano žemdirbystės Vakaruose situaciją. Mokslininkų patirtį viliamasi gretinti su mokslo naujovėmis. V. Gipiškis kolegoms prasitarė savo jėgomis sisteminantis dirvožemio kalkinimo mokslinę dalį. Iki šiol dirvožemio tyrimais užsiimantis mokslininkas gelbsti vienam Plungės ūkininkui kalkinimo technologiją įdiegti į gamybą.

Karjerą filiale baigę mokslininkai, viliamasi, bus dar vieno jubiliejinio uždavinio bendraautoriai. Buvusio filialo vadovo V. Knašio įsitikinimu, iki 2015-ųjų dienos šviesą turėtų išvysti išsamesnė knyga apie Vėžaičius. Nors prieš metus džiaugtasi istorikės Janinos Valančiūtės leidiniu apie miestelį, V. Knašys įsitikinęs, jog tai – lyg pirmas istorijos tomas. Naujoji knyga galėtų būti didesnės apimties, sudėta iš vėžaitiškių prisiminimų apie miestelį. „Samališkės bandymų stoties ir Žemdirbystės instituto filialo kūrimosi ir veiklos istoriją viliamasi perpasakoti dar gyvų gyventojų, mokslininkų lūpomis. Labai svarbu aptarti dabartinės mokslo įstaigos darbo uždavinius, perspektyvas“, – kalbėjo idėjos autorius.

Taip pat ketinama parengti atnaujintas mokslininkų rekomendacijas šiuolaikiniam žemės ūkiui apie dirvožemių kalkinimą ir žemdirbystės ypatumus Žemaitijoje.

V. Knašys jau buvo susitikęs su Klaipėdos rajono savivaldybės meru Vaclovu Dačkausku, kuris pritarė vėžaitiškių sumanymui 2015 metais miestelyje rengti tarptautinę konferenciją ir sukaktį įprasminti naujais leidiniais.

Vėžaičių filialo mokslininkai neslėpė, kad mokslo galimybes riboja prasta pastatų būklė ir skurdi techninė bazė. Ją po truputį tobulinti pavyksta vykdant projektinę veiklą. Šiais metais filialas projektinės veiklos pagalba gavo 300 tūkstančių litų vertės mobiliąją laboratoriją. Tai, anot filialo vadovybės, leis ne tik atlikti nuodugnius dirvožemio fizikinius, hidrologinius, mikrobiologinius bei augalų fiziologinius tyrimus, bet ir skatins glaudžiau bendradarbiauti su universitetais, kolegijomis. „Mūsų techninė bazė skurdi – neturime kuo pasigirti. Seni traktoriai, kombainai, sėjamosios. Tačiau turint naują laboratorinę įrangą galėsime priimti daugiau Klaipėdos universiteto praktikantų. Turėsime dirvožemio kietmatį, drėgnomatį, šlyties pasipriešinimo matuoklį, anglies dvideginio emisijos matuoklį, deguonies koncentracijos nustatymo prietaisą, dirvožemio vandens pralaidumo stendą ir kt. Prieš kelias savaites įsigijome ir naują autoklavą – senuoju jau buvo pavojinga dirbti“, – techninės bazės naujovėmis džiaugėsi direktorė D. Karčauskienė. Filialui taip pat paskirta nedidelė Žemės ūkio ministerijos parama šiuolaikiškai laboratorijos aplinkai sukurti.

Praėjusį savaitgalį pradėta ir pirmojo pastato aukšto renovacija. Ją inicijavo miestelio bendruomenė, gavusi beveik pusės milijono litų paramą. Didžioji paramos dalis – ES lėšos. Patalpos virs konferencijų centru, orientuotu į filialo bendradarbiavimą su visuomene.

„Gal po kelių šimtmečių globalizacijos sąlygomis liks tik „Vilage of Lithuania“, gal čia gyvens žmonės su azijietišku krauju, bet jiems vis tiek bus įdomios šios vietovės gyventojų šaknys. Tik per patirtį ir praeitį galime eiti į priekį“, – kalbėjo V. Knašys, puoselėjantis viltį filialo jubiliejų pasitikti su naujomis knygomis apie Vėžaičių miestelio žmones ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialą.

Jolanta VENSKUTĖ