Iniciatyvos

Rajono tautodailininkai turi ką parodyti

Praėjusį penktadienį Gargždų krašto muziejuje atidaryta Klaipėdos rajono tautodailės darbų paroda. Viliamasi, kad tautodailininkų kūrybos ataskaitos bendruomenei taps tradicinėmis ir kartą per metus po vienu stogu sukvies visus, puoselėjančius rajone tradicinį meną ir liaudiškąją pasaulėjautą.

Žavi įvairove ir šiluma

Muziejaus lankytojus pasitinka jau ne kartą matytos, bet dėl to ne mažiau šiltos A. Varno premijos laureato Juozo Ramanausko drobės, judrėniškės Irenos Viliutės natūralizmas – bažnyčios ir senos sodybos vaizdai, upės vingio peizažas, gargždiškių Gedimino Rudžio, Aldonos Jonikienės peizažai, rečiau matomos Virginijos Puleikytės akvarelės, Erikos Juknevičienės floristinės kompozicijos. Puikiai sukomponuoti ir tinkamai apšviesti darbai net mažoje muziejaus erdvėje suskamba ypatingai šiltai.

Kitoje salytėje pirmiausia akį patraukia Valerijos Jurevičienės paveikslai, atlikti iškiliojo siuvinėjimo būdu. Audėjų Rimantės Šalčiuvienės rankinės, tautiniai drabužiai, Algimanto ir Audronės Macijauskų juostos, takeliai, servetėlės, Ritos Lygutienės riešinės, Jadvygos Bajorienės, Dalios Gliožerienės mezginiai gražiai „sugyvena“ su Janinos Armalienės lėlėmis, medžio skulptorių Petro Balsio dievais ir rūpintojėliais, Sauliaus Rumbučio kryžiais ir interjero baldais, pynėjų Aurelės Pociuvienės ir Alberto Simono Skolevičiaus indais, krepšiais, keramikų Ritos ir Vido Bružų angelais, raganomis, interjero dekoro akcentais.

Išleistas bukletas

Gargždų krašto muziejaus direktorė Giedrė Mogilaitė prisipažino, jog jai tautodailės žmonės iki šiol yra didelė paslaptis. „Man nuostabu, kad kasdienybėje atsiranda kuriančių žmonių“, – sakė ji. Surinkti į vieną vietą rajono tautodailininkų darbai žavi nuoširdumu, o stilistine ir technine įvairove paliudija, jog liaudies menas mūsų krašte ne tik gyvas, bet turi gilias ir puikias perspektyvas. Juolab kad jį puoselėja ne tik vyresnioji karta, bet ir jauni žmonės.

Tą patį tvirtina ir Gargždų krašto muziejaus kuratorė, menotyrininkė Regina Šiurytė įžanginiame leidinio „Klaipėdos rajono tautodailė“ žodyje. Toks bukletas, skirtas rajono tautodailei, pasirodė pirmą kartą. Jį ėmėsi iniciatyvos sudaryti ir parengti jaunas Gargždų krašto muziejaus kolektyvas, o jo leidybą per muziejaus pateiktą etninės kultūros veiklos programą parėmė Savivaldybė. Šią iniciatyvą sveikino į parodos atidarymą atvykę patys tautodailininkai, jų vadovė Valerija Jurevičienė, Savivaldybės meras V. Dačkauskas, pavaduotoja R. Cirtautaitė, administracijos direktorius K. Cirtautas bei svečiai iš Vilniaus – Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas bei humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Tumėnas. Pastarieji ypač pažymėjo, kokia svarbi liaudies meno atstovams yra kūrybos sklaida, kaip ji išplečia paties kūrėjo veikimo lauką ir priartina jo darbų vertintoją.

Ieškoti savojo Pegaso

Tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas šios sąjungos nariams linkėjo „kasdien prisilipdyti sparnus ir daryti savo darbą su polėkiu“ vardan to, kad būtų išsaugotas tautos savitumas.

Pastarasis dešimtmetis liaudies menui buvo nelengvas visom prasmėm. Tuo pat metu sparčiai vykstantis globalizacijos procesas naikina visa, kas autentiška. „Liaudies menas – turtas, kurį būtina saugoti. Tautodailę reikia integruoti į švietimo sistemą, kad būtų užtikrintas lietuvių tautos tradicijų, pasaulėjautos, gyvenimo būdo perimamumas“, – pažymėjo svečias. Kartu jis apgailestavo dėl nūdienos faktų, liudijančių, jog tautodailės meistrų gretos retėja. Nemažai jų išvyksta į užsienį suvilioti kitos, geresnės ekonominės situacijos. Mat kuriančiam žmogui Lietuvoje nėra paprasta išgyventi, nesutvarkyta juridinė bazė, jis neapsaugotas ligos atveju ir senatvėje, todėl nėra laisvas kurti.

Humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Tumėnas, bandydamas atskleisti, kas yra regiono kultūra, linkėjo rajono tautodailininkų bendruomenei atrasti savąjį Pegasą, t.y. sukurti kažką savitą, kaip, pavyzdžiui, Joniškis turi savo A. Varno premijos šventę, Mosėdis – V. Into akmenų muziejų ir pan.

Vilčių, kad tautodailininkų bendruomenė labiau organizuosis ir veiks, teikia energinga jos vadovė Valerija Jurevičienė. Juolab kad ji surado savo „pastogę“ – Gargždų krašto muziejų, kuriame jaučiasi ne tik palaikomi, bet ir paskatinami.

Irena KASPERAVIČIENĖ