Ilgalaikiai bedarbiai nori pažymos, kad netinka darbui

Užimtumo tarnybos prie SADM duomenimis, Klaipėdos rajone vasario 1 d. buvo užsiregistravę 2 218 bedarbių arba 52 mažiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šiemet padaugėjo darbo ieškančių moterų, o vyrų sumažėjo. Padaugėjo aukštąjį išsilavinimą turinčių bedarbių, taip pat ir nekvalifikuotų. Užregistruoti 464 ilgalaikiai bedarbiai – 21 proc. visų užsiregistravusiųjų. Dauguma bedarbių – kaimo gyventojai. Šiemet nedarbo lygis rajone sumažėjo iki 6,3 proc.

Kelionė pailgėjo

Nuo praėjusių metų spalio Lietuvos darbo birža kartu su dešimčia teritorinių darbo biržų tapo vienu juridiniu vienetu – Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Penktą mėnesį bedarbiai klaidžioja Gargžduose, Žemaitės gatvėje, ieškodami Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Gargždų skyriaus. Jis tebėra toje pačioje vietoje kaip iki reformos, bet iki šiol nepasirūpinta nauja informacine iškaba. Registruotis čia priversti priemiesčio gyventojai skundžiasi, kad dabar jiems toli važinėti – anksčiau registravosi Klaipėdoje.

Beje, po reorganizacijos Gargždų skyriuje etatų skaičius nepasikeitė – tebėra 11. Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento vyr. specialistės Jurgos Narkuvienės teigimu, pasikeitus Darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašui registravimo Užimtumo tarnyboje paslaugos teikiamos ne jaunesniems nei 14 metų darbo ieškantiems asmenims, kurių nurodyta gyvenamoji vieta yra šio padalinio aptarnaujamoje teritorijoje.

Į laisvą darbo vietą – 26

Šiemet vasario 1 d. Gargždų skyriuje buvo užsiregistravę

2 218 bedarbių arba 52 mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Darbo ieškojo 1 153 moterys – 33 daugiau nei pernai. Keletu sumažėjo jaunų, iki 25 m. (užregistruota 167) ir iki 29 m. (užregistruota 354) bedarbių. Užsiregistravo 915 vyresnių nei 50 metų bedarbių arba 52 mažiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Sumažėjo ir vyresnių nei 55 m. – iš viso 588 (mažiau 28). Tačiau padaugėjo aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų – 376 (daugiau 31), taip pat nekvalifikuotų – 851 (daugiau 22) bedarbių.

Dažniausiai darbo ieškojo virėjai, traktorininkai, siuvėjai, buhalteriai, technologijų technikai, kirpėjai, pardavėjai, zootechnikai, dekoratyvinės kosmetikos kosmetikai.

Vasario 1 d. Klaipėdos rajone užregistruotos 85 laisvos darbo vietos – net 20 daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau, anot J. Narkuvienės, 26 bedarbiai pretenduoja į vieną darbo vietą.

Darbdaviai daugiausia ieško pagalbinių darbininkų, mechanizatorių, stalių-dailidžių, gamybos meistrų, socialinio darbuotojo padėjėjų, izoliuotojų, mechanikų, nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkų, vairuotojų ekspeditorių.

Neįsidarbina bėgantieji nuo skolų

Daugiausia bedarbių užregistruota Gargždų seniūnijoje – 554, Priekulės – 386, Sendvario – 250, Dovilų – 254, Kretingalės – 174, Vėžaičių – 168. Mažiausiai – Agluonėnų seniūnijoje – 50, Judrėnų – 52, Endriejavo – 64.

Vėžaičių seniūnijos vyr. specialistė socialiniam darbui Stasė Grykšienė nustebo, kad čia tiek bedarbių, nes iš čia patogus susisiekimas su Gargždais, Klaipėda. „Mūsų seniūnijoje yra darbo vietų, tik moterims mažiau, tačiau kai kurios įmonės savo transportu nusiveža ir parveža darbuotojus, juos valgydina“, – kalbėjo ji.

S. Grykšienė pastebėjo, jog sudėtingiausia problema – ilgalaikiai bedarbiai. Pernai šioje seniūnijoje 39 bedarbiai gavo socialinę pašalpą (šiuo metu 122 Eur). Ji džiaugėsi, kad 5 įsidarbino. O kiti? Ne visi stengiasi už pašalpą dirbti visuomenei naudingus darbus – kai kas nebepajėgia kastuvą išlaikyti. Socialinei darbuotojai rūpėjo išgirsti, ką reformuota Užimtumo tarnyba darys su ilgalaikiais bedarbiais.

Ji pridūrė, jog Vėžaičių seniūnijoje yra jaunų ir vyresnių žmonių, kurie nei dirba, nei registruojasi Užimtumo tarnyboje siekdami pabėgti nuo skolų ir antstolių.

Sendvario seniūnijos socialinė darbuotoja Zita Butkevičienė bandė lyginti bedarbių – 250 santykį su gyvenamąją vietą čia deklaravusiais gyventojais –

9 956. Praėjusiais metais Sendvario seniūnijoje buvo 22 ilgalaikiai bedarbiai, gavę socialines pašalpas. Iš jų 4 šiemet išėjo užtarnauto poilsio. Bet ilgai neįsidarbina ne vien priešpensinio amžiaus gyventojai – yra ir gerokai jaunesnių ilgalaikių bedarbių. „Vieni dėl ligos ilgai nepadirba, kiti dėl savo gyvenimo būdo – įsidarbina ir netrukus tampa bedarbiu“, – dėstė Z. Butkevičienė.

Nori pažymos, kad netinka darbui

J. Narkuvienė teigė, jog vasario 1 d. Klaipėdos rajone užregistruoti 464 ilgalaikiai bedarbiai – 21 proc. visų bedarbių. „Dauguma jų – kaimo gyventojai. Dažniausiai jie neturi transporto priemonės nuvykti pas darbdavį kitoje teritorijoje. Be to, didžiulė konkurencija: į laisvą darbo vietą – vidutiniškai 26 asmenys, – kalbėjo ji. – Mažindama ilgalaikį nedarbą Užimtumo tarnyba teikia aktyvios darbo rinkos paslaugas, kaip antai, įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių rėmimas, profesinis mokymas, parama judumui.“

Gargžduose keletą verslų plėtojantis Gintaras Padroštis skundėsi, kad sunku rasti patikimų darbuotojų. „Ilgalaikiai bedarbiai – pašalpiniai, nenorintys dirbti už minimalią algą. Kol mokės pašalpas, tol jie nedirbs“, – įsitikinęs verslininkas. Ir pridūrė, jog nieko nesitiki iš Užimtumo tarnybos atsiųstų bedarbių. Anot pašnekovo, visi, kurie nori, įsidarbina ir dirba. „O šie atsineša siuntimą ir prašo, kad parašytum, jog „netinka darbui“. Betgi jis gali dirbti, tik nenori“, – piktinosi verslininkas. Jis sakė pažįstantis bedarbių, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje, bet nelegaliai dirba. Taip pat teko girdėti, jog kai kurie besiregistruojantys bedarbiai važinėja uždarbiauti į užsienį. Kas tai turėtų išsiaiškinti?

Virginija LAPIENĖ


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Nesame linkstanti smilga

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar leisite vaikus į vasaros stovyklas?