Ievos Simonaitytės muziejus laukia rožių sodinimo šventės
Šiandien, sausio 23 d., minint 124-ąsias Ievos Simonaitytės gimimo metines norisi į rašytoją ir jos kūrybinį bei materialųjį palikimą pažvelgti labiau netradiciškai. Vedini minčių, kaip modernių technologijų amžiuje keičiantis poreikiams pritraukti lankytojus į buvusį menininkės vasarnamį Priekulėje, memorialinio muziejaus specialistai ėmėsi rengti edukacines programas tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems. Pavasarį viliamės pakviesti bendruomenę prisidėti prie rožių sodinimo šventės muziejuje, kad gėlynas džiugintų tokiu skaičiumi rožių, kokiu džiaugėsi ir didžiavosi rašytoja.
Vėl sulaukė populiarumo
Edukaciniai užsiėmimai šiltuoju metų laiku vyksta muziejaus sodybos kiemelyje arba didžiuliame balkone, iš kurio atsiveria vaizdas į I. Simonaitytės sodo puošmeną – raudonlapį buką, rožyną, jazminų alėją. Smagu stebėti vasarą mūsų lankytojus, besimėgaujančius kavos puodeliu balkone ir vartančius didžiausią rašytojos turtą – knygas.
Po praėjusių metų pavasario karantino muziejus vėl sulaukė populiarumo tarp pavienių lankytojų, šeimų su vaikais, grupių. Tai paskatino į muziejų pažvelgti ne vien kaip į objektą, šviečiantį visuomenę, bet ir žaismingai bei moderniai įtraukti lankytojus į edukacijas. Gavome nuoširdžių padėkų ir atsiliepimų ne tik iš tų lankytojų, kurie lankėsi pirmąjį kartą, bet ir iš tų, kurie lankėsi ne kartą. Daugelis pastebėjo: lyg būtų patekę į naują muziejų. Žinoma, prie to prisidėjo ir darbuotojų pastangos, ir muziejaus pastato išorės ir vidaus patalpų remontas.
Ypač džiaugiamės trimis laimėtais projektais pagal Kultūros paso programą. Programa užtikrina mokinių kultūrinių įgūdžių formavimą. Naujos edukacijos papildė kelionę po rašytojos vasarnamį.
Vyresniesiems – sėkmės istorija
Vyresnieji moksleiviai – gimnazistai rudenį išbandė edukaciją „I. Simonaitytės sėkmės istorija ir kūryba“. Vasarnamio kambariuose išsaugota autentiška aplinka: baldai, paveikslai, suvenyrai, visų knygų pirmieji leidimai, asmeniniai daiktai, dovanos. Darbo kambaryje saugoma asmeninė rašytojos namų biblioteka. Edukacija parengta remiantis mokytojų nuomonėmis, ko labiausiai stokojama nagrinėjant I. Simonaitytės kūrybą. Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje privalomas kūrinys yra romanas „Aukštujų Šimonių likimas“. Edukacijos tikslas – padėti mokiniams suprasti Mažosios Lietuvos buitį, papročius, tradicijas per vienos giminės kartų kaitas. Ši edukacija taip pat ir pagalba mokytojui, padedant atskleisti kūrinio savitumą, išskirtinumą. Edukacijos metu sudaromas kūrinio pagrindinių veikėjų genealoginis medis. Mokiniai muziejuje kūrinio ištraukas skaito pasiskirstę vaidmenimis, aptardami kilusias mintis, pagrindinius veikėjus, Mažosios Lietuvos tradicijas ir likimą.
Mažesniesiems – žaismingos dirbtuvėlės
Dirbtuvėlės I. Simonaitytės vasarnamyje kviečia mažuosius muziejaus lankytojus. Vaikai pasuka galvas žaidime su eksponatais. Kaip atsiminimą apie rašytoją ir muziejų dalyviai lipdo iš molio šunelį arba rožę. Rašytoja, kaip ir daugelis mūsų, turėjo draugą augintinį, šunelį, vardu Bulka. Jis buvo jos kelionių po Lietuvą palydovas ir, žinoma, vasaras leisdavo kartu su rašytoja Priekulėje. Kas gi nežino, kad jos vasarnamis skendėjo rožių žieduose. Labiausiai rašytoja mėgo būtent savosios sodybos rožes. Šunelis ir rožė lipdomi naudojant atitinkamas formas, vėliau džiovinami ir spalvinami specialiais dažais. Gamybos metu prie rožės tvirtinamas pagaliukas – kotelis, o šuniukui įveriama juostelė, kad būtų galimybė kabinti kaip žaisliuką. Juos mažieji parsiveža į namus kaip prisiminimą.
Pažintis su etnoregionais
Naujausia edukacija „Nepamiršk, kas esi“ skirta vaikams ir suaugusiesiems. Dalyviai turi unikalią galimybę išgirsti šišioniškių (lietuvininkų) tarme garso įrašų iš I. Simonaitytės „Aukštujų Šimonių likimo“.
Aptardami Mažosios Lietuvos gamtinį išskirtinumą, kultūrinį paveldą, savitas tradicijas, gaminame marškinėlius kiekvienas sau. Marškinėliai yra su iš anksto atspaustu Lietuvos kontūru ir etnografinių regionų ribomis. Juos puošia užrašas „Nepamiršk, kas esi“. Naudodami specialias priemones ir dažus tekstilei žymime etninių regionų centrus, piešiame regionų vėliavas žemėlapyje, aptariame, kuo regionai skiriasi. Akcentuojame, iš kokio regiono patys esame kilę, priskiriame atitinkamas spalvas arba specialius raštus. Edukacijoje kas kartą atsižvelgiama į dalyvių amžių.
Visas muziejaus edukacijas galima pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, užsiėmimai lankstūs, lengvai pritaikomi prie įvairių poreikių. Turėjome lankytojų iš Socialinių paslaugų ir dienos centrų.
Pasiilgome savo lankytojų, ruošiamės jų srautui po dabartinio karantino. Pavasarį labai norime pakviesti bendruomenę prisidėti prie rožių sodinimo šventės muziejuje, kad gėlynas džiugintų tokiu skaičiumi rožių, kokiu džiaugėsi ir didžiavosi rašytoja, iškilioji Mažosios Lietuvos metraštininkė.
Gintarė PUČKORIENĖ
I. Simonaitytės memorialinio muziejaus vadovė
Virgilijaus SKUODO nuotr.
