Į Seimą nuo 21-erių: nuleista kartelė – daugiau dėmesio jaunimo politikai?

Jau kelerius metus svarstoma, ar Lietuva neturėtų prisijungti prie kitų Europos valstybių ir į Seimą priimti asmenis, sulaukusius 21-erių metų. Esame viena iš 4 Europos Sąjungos šalių, į nacionalinius parlamentus taikanti 25 metų amžiaus ribą. Jeigu būtų priimta Seimo narės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pristatyta Konstitucijos 56 straipsnio pataisa, pasak projekto autorės, tai įneštų daugiau balanso priimant ilgalaikius sprendimus, daugiau dėmesio būtų skiriama jaunimo politikai. Bet tai tik viltingos prielaidos. Jaunimo atstovai sako, jog kartais tenka kaip toje pasakoje ne vienas klumpes sunešioti, kol yra pastebėti ir išgirsti politikoje.

Suvienodintų amžiaus skirtumus

Už šį teisės akto projektą Seime balsavo 63 Seimo nariai, susilaikė 45 parlamentarai. 2020 m. rugpjūčio pabaigoje ir Vyriausybė pritarė šiam siūlymui. „Taip būtų sumažintas neproporcingai didelis kandidatų amžiaus cenzo skirtumas savivaldybių tarybų, Europos Parlamento (EP) ir nacionalinio parlamento rinkimuose bei sudarytos sąlygos plačiau atstovauti jaunimui Lietuvos Seime“, – rašoma Teisingumo ministerijos internetinėje svetainėje. Po pritarimo projektas toliau bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete, taip pat ir Konstitucijos komisijoje.

Politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų kandidatų minimali amžiaus riba daugmaž atitinka demokratinę praktiką. „Galima pastebėti, kad ir prezidento rinkimuose Lietuvos reikalavimai kandidato amžiui yra kiek didesni nei demokratinių šalių vidurkis – jeigu jis yra apie 34–35 metus, tai mūsų valstybėje – 40 metų“, – akcentuoja politologas.

M. Jastramskis taip pat pabrėžia, kad toks amžiaus cenzas žalingų pokyčių nekelia. „Demokratinio pasaulio vidurkis, ribojant amžių parlamentarams, yra 21 metai. Toks demokratijų standartas. Naudą galima įžvelgti iš atstovavimo perspektyvos. „Parlamentas yra visų pirma atstovaujamoji institucija, todėl joje turėtų būti atstovaujami visi valstybės piliečiai, nepriklausant nuo jų socialinės, kultūrinės ir t. t. grupės. Kartelės nuleidimas leis geriau atstovauti jaunesniems piliečiams, į jų interesus būtų daugiau atsižvelgiama įstatymų priėmimo procese“, – galimus pokyčius įvardija politologas.

Ribos nuteikia skeptiškai

Įdomu ir tai, kad pagal galiojančius teisės aktus kandidatuoti į savivaldybės tarybą galima sulaukus 18 metų, į Europos Parlamentą – 21 metų, o į Seimą – 25-erių.

Vilniaus universiteto politikos mokslų pirmakursė, gargždiškė Anelė Dromantaitė skeptiškai žvelgia į skirtingas amžiaus ribas šiose institucijose. Studentė akcentuoja, kad savivaldybės lygmeniu sprendžiamos vietinės problemos, apie jas jaunuoliai diskutuoja ir mokyklose, ir tarp bendraamžių, nes tai – jų kasdieninė aplinka. Lietuvos Respublikos Seime jau prireikia daugiau pastangų bei indėlio, norint tinkamai atstovauti visos šalies interesams. „Net ir proporcingai mąstant Seimo nario pagrindiniai rūpesčiai turėtų būti savo apygardos ar partijos tinkamas atstovavimas, todėl turime 141 narį, kurie atstovauja visos Lietuvos rinkėjams. Europos Parlamente Lietuva turi 11 atstovų, šie žmonės atstovauja mūsų ir Europos Sąjungos žmonėms, todėl kyla klausimas, kodėl šioje institucijoje, kur reikia atstovauti ne tik savo rinkimų apygardai ar partijos įsitikinimams, o visai valstybei ir bendrauti su Europos Sąjungos šalių atstovais, yra taikomas žemesnis amžiaus apribojimas nei Lietuvos Respublikos Seime?“ – kritikuoja A. Dromantaitė.

„Žinau, ką renku“ tinklo atstovė Rugilė Andrejevskytė akcentuoja, jog organizacija džiaugiasi tokia galimybe jaunesniems žmonėms dalyvauti rinkimuose. „Nors jaunystė nebūtinai yra gėris, tačiau didesnė amžiaus, patirčių ir nuomonių įvairovė rinkimuose yra tikrai geras dalykas, o jau rinkėjai gali geriausiai nuspręsti, kokie kriterijai – amžiaus, patirties, nuomonės – jiems svarbiausi“, – teigia R. Andrejevskytė. Atstovė papildo, kad 25 metų sulaukę kandidatai, ko gero, jau yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, turi darbo patirties, kurią gali panaudoti darbui Seime.

Nauji prasiveržia sunkiau

Pasak R. Andrejevskytės, jaunimo įsitraukimas į politinius procesus tradiciniais būdais (balsavimas, dalyvavimas politinių partijų veiklose ir pan.) pastaraisiais metais augo, tačiau yra vis dar pakankamai žemas Lietuvoje. Pašnekovė įvardija ir to priežastį – politikai dėl mažo aktyvumo nelaiko jaunų žmonių svarbia rinkėjų grupe ir neskiria aktualiems klausimams pakankamai dėmesio. „Dėl to jauni žmonės nesijaučia svarbia politikos dalimi ir lieka pasyvūs jos dalyviai. Taip tarsi patenkame į užburtą ratą, todėl būtent ankstesnė galimybė kandidatuoti patiems galėtų jaunus žmones paskatinti įsitraukimą į politiką, o išrinkus daugiau jaunesnių Seimo narių – jaunimui matyti daugiau bendraamžių politikoje, sulaukti dėmesio ir galbūt geresnio jų interesų atstovavimo“, – pabrėžia R. Andrejevskytė.

„Žinau, ką renku“ organizacija laikosi nuostatos, jog amžiaus mažinimas – būdas jauniems žmonėms prisidėti prie politikos valstybėje. Štai dažnai tarp rinkėjų yra girdima frazė „nusibodo tie patys politikai“, rinkėjai nori naujų veidų. „Tačiau kaip matome iš rinkimų rezultatų – patyrę ir žymūs veidai išrenkami dažniau, o naujiems politikams patekti į Seimą nebūtinai yra lengva“, – problemą įvardija R. Andrejevskytė. „Juk ar tikrai kiekvienas vyresnio amžiaus parlamentaras būtinai turi daugiau politinio dalyvavimo arba veikimo patirties?“ – klausimą kelia R. Andrejevskytė.

Politikos mokslų pirmakursė A. Dromantaitė taip pat akcentuoja, kad daug jaunuolių jau dirba jaunimo politikos srityje (apskritieji stalai), LMS (Lietuvos moksleivių sąjunga), LiJOT (Lietuvos jaunimo organizacijų taryba). Šiose organizacijose ugdomi lyderiai, gebantys atstovauti jaunimo balsui. „Jaunuoliai mokosi pagarbiai išsakyti savo poziciją ir tartis su politikais ar su kitais jaunimo problemomis suinteresuotais žmonėmis“, – įsitikinusi A. Dromantaitė.

Balsas lieka neišgirstas

Pasak minėto įstatymo projekto autorės Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen, tokia Konstitucijos pataisa atvertų kelią pliuralizmui ir skirtingoms nuomonėms bei didesniam dėmesiui jaunimo problemoms šalyje.

Politikos mokslų studentė A. Dromantaitė taip pat palaiko šią poziciją pridurdama, kad tai padėtų kokybiškiau atstovauti jaunimui Seime, įneštų naują požiūrį, spręstų dar nepaliestas problemas. „Parlamente turime įvairių sričių specialistų, kurie sprendžia ekonomines, socialines, politines ir kitas problemas, bet jaunimas taip pat susiduria su visomis šiomis problemomis, ir jo balsas dažnai lieka neišgirstas“, – pabrėžia pašnekovė.

„Žinau, ką renku“ tinklo atstovė R. Andrejevskytė akcentuoja, kad amžiaus ribos mažinimas paskatins jaunus žmones labiau domėtis politika. „Be galo svarbu, kad daugiau jaunų kandidatų reikštų ir tai, kad priešrinkiminiuose debatuose būtų daugiau kalbama apie jiems aktualiausius klausimus, išsakoma jauno žmogaus pozicija“, – teigia R. Andrejevskytė pridurdama, jog neatmeta idėjos, kad keistųsi ir rinkimų kampanijos, jos labiau orientuotųsi į jaunesnius rinkėjus, siektų padaryti politiką artimesnę ir patrauklesnę jiems. „O žinant jaunimo rinkiminio aktyvumo problemą, tai galėtų būti tikrai geras žingsnis pirmyn!“ – teigia Rugilė.

Pateks vienas kitas

Politologas M. Jastramskis vis dėlto abejoja, ar minėta įstatymo pataisa paliks ryškų pėdsaką šalies valdyme. Jis akcentuoja, kad rinkėjai, kaip ir jų balsavimo motyvai – skirtingi. „Vieni balsuoja pagal kandidato asmenį, kiti – pagal vyriausybės darbą, dar kiti – pagal ideologiją ir partinį prisirišimą. Pagal rinkėjų amžių (nacionalinės rinkiminės studijos duomenys), daugumos Seimo partijų rinkėjų amžiaus vidurkis yra tarp 50 ir 60 metų, todėl sunku tikėtis, kad jie urmu pradės balsuoti už itin jaunus parlamentarus – jei darome prielaidą, kad daugelis rinkėjų renkasi panašius pagal save. Tokia pataisa leis į partijų sąrašus įtraukti jaunesnius kandidatus – gal koks vienas kitas ir pateks į Seimą“, – samprotauja M. Jastramskis ir priduria, kad politinė situacija šalyje nekis, bet pagerės jaunimo atstovavimas.

A. Dromantaitė laikosi panašios nuomonės: „Žmonės, kurie neigiamai atsiliepia apie šią pataisą, dažnai akcentuoja tai, jog jaunimas neturi praktinės patirties, tačiau jauni žmonės dažniausiai turi daug naujų teorinių žinių, kurios taip pat yra svarbios. Padidėtų jaunimo aktyvumas rinkimuose ir jaunimo politinis aktyvumas, jei jie žinotų, jog turi galimybę išsirinkti atstovą, kuris supranta jų dabartinę situaciją.“

„Žinau, ką renku“ atstovė R. Andrejevskytė taip pat nemano, kad į Seimo rinkimus iš karto paplūs minios jaunų kandidatų. „Labai svarbus ir partijų vadovų atvirumas ir pagalba. Tam, kad Seime didėtų jaunų žmonių skaičius, reikėtų, kad ne tik rinkėjai, bet ir partijos pasitikėtų jais ir leistų kandidatuoti ne tik sąrašo gale, bet keltų į viršų, leistų mėginti kandidatuojant savivaldoje, vienmandatėse apygardose“, – akcentuoja atstovė ir priduria, kad būtent jauni kandidatai turės įrodyti rinkėjams, jog yra verti jų balso.

Subrandintų naują požiūrį

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Vytautas Butkus, kuris šioje kadencijoje yra jauniausias Taryboje, taip pat viliasi, kad amžiaus ribos sumažinimas kandidatuojant į Seimą labiau padidintų jaunuomenės įtrauktį į valstybės valdymą. Tačiau jaunasis politikas atkreipia dėmesį, kad kol kas tik daugiau kalbama apie jaunuomenės reikšmę ir galimybes, tačiau ugningos kalbos ir įstatymų pataisos dar menkai jaučiasi realybėje. Postsovietinėje visuomenėje vyraujantis mentalitetas ir stereotipai, esą politika yra nešvarus reikalas, o ir jaunieji aktyvistai yra tik savanaudžiai ir galvojantys tik apie valdžios „lovį“, nepadeda įsitvirtinti nuostatai, jog jaunimas taip pat yra lygiavertis sprendžiant valstybinius reikalus. „Jaunam politikui reikia sunešioti ne vienas klumpes, kol tiek visuomenėje, tiek politiniuose sluoksniuose būsi pastebėtas ir nebemenkinamas. Nėra paprasta atsilaikyti, kartais geros iniciatyvos, naujos idėjos yra ne tik ignoruojamos, nes gi jos pareikalauja daugiau energijos, kompetencijų jas įgyvendinant, bet ir viešai sumalamos į miltus. Vis dar egzistuoja visuotinė nerašyta taisyklė apie jauną žmogų: žinok savo vietą, nekišk snapo, kur nereikia, per jaunas esi, kad suprastum! Tačiau matau pozityvią tendenciją: pastaruoju metu tokią ignoravimo nuostatą pamažu įveikia naujosios kartos, užaugusios ir išsilavinusios jau nepriklausomoje Lietuvoje, stipresnis dominavimas, nemaža šios kartos dalis ugdosi vertybines nuostatas nesilankstyti ir nesitaikstyti, jų siekiamybė būti aktyviais savo valstybės piliečiais yra gana akivaizdi“, – apibendrina V. Butkus, akcentuodamas, kad įstatymo pataisa, numatanti galimybę kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių metų, iš pradžių gal ir neduotų apčiuopiamų rezultatų, tačiau padėtų pagrindus subrandinti naujo požiūrio politikų kartą.

Gabrielė ČIUNKAITĖ

Jaunųjų korespondentų klubo narė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių