Gintaro muziejus prikeltas naujam gyvenimui
Tuo yra įsitikinęs Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus. Jis džiaugiasi, kad iš 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų pavyko atnaujinti objektą ir pritaikyti šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams. Tiek lietuviai, tiek svečiai iš kitų šalių gausiai lanko buvusią grafų Tiškevičių rezidenciją ir neslepia susižavėjimo. Ne veltui Gintaro muziejaus rūmai vadinami Palangos perlu.
Atkurs XIX a. autentiką
Grafų Tiškevičių šeimos namai Palangoje iškilo 1897 m. pagal Prūsijos karališkojo architekto Franzo Heinricho Schwechteno projektą, parkas – kitos to meto garsenybės, prancūzo parkų architekto Edouardo Andre vaizduotės kūrinys. Pokariu rekonstrukcijos darbai vykdyti aklai, giliai nesikapstant po istoriją, neieškant autentiškų projektų ar statybos archyvų. Šiuo metu vykdomo Gintaro muziejaus rūmų fasado ir vidaus tvarkybos (restauravimo) darbų projekto tikslas – maksimaliai tiksliai atkurti istorinį rūmų vaizdą. Užsakovo – Lietuvos dailės muziejaus, projektuotojų ir restauratorių vedliu tapo Berlyno archyvuose aptikti F. H. Schwechteno brėžiniai bei piešiniai. Jie iki smulkiausių detalių atspindi tituluoto rūmų eksterjero ir interjero projekto autoriaus sumanymus – kokiu raštu buvo iškloti vienos ar kitos rūmų salės parketai, kokia lipdinių ornamentika puošė lubas ar sienas ir t. t.
Anot Palangos miesto mero Š. Vaitkaus, bus atkuriama XIX a. autentika. Suformuotas naujas pagrindinis įėjimas, kuris įrengiant neįgaliųjų keltuvą bus pritaikytas žmonėms su negalia. Tai labai svarbu. Patalpose pradės veikti ir Baltijos šalių konferencijų centras, patenkinsiantis edukacinius poreikius.
Nacionalinės reikšmės
Palangos gintaro muziejus – Lietuvos dailės muziejaus (LDM) padalinys. „LDM yra pavaldi Kultūros ministerijai. Pastarosios galimybės skirti finansavimą nėra didelės. Vadinasi, jei ne Europos Sąjungos struktūriniai fondai, finansavimo būtume laukę metų metus. Džiugu, kad buvo atsižvelgta į tai, jog Palangos gintaro rūmai yra nacionalinės reikšmės kultūros paveldo ir turizmo objektas, kurio išskirtinumą lemia jo paveldosauginė vertė, pasaulio mastu unikali gintaro ekspozija“, – „Bangai“ sakė Palangos gintaro muziejaus vyriausioji muziejininkė, projektų koordinatorė Regina Makauskienė.
ES lėšos iš struktūrinių fondų buvo įsisavinamos, įgyvendinant du projektus. Pirmasis – „Palangos gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauracija ir jų pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams“ (projekto kodas – VP3-1.3-ŪM-02-V-01-038). Projektui išmokėta ES lėšų – 2 811 445,29 Lt. „Įgyvendinant šį etapą buvo atlikti hidroizoliacijos darbai, kad netekėtų per pamatus vanduo. Atnaujinti balkonėliai, jų turėklai, visos cokolinio aukšto langų grotos. Nulietos trūkstamos vazos, mat buvo likusios tik 8 iš 24. Didžiulis darbas – pakeisti visi langai, restauruotos senos ir kai kur padarytos naujos palangės, langinės. Įsigytos vitrinos gintaro ekspozicijoms. Be to, iš šio projekto buvo paruoštas techninis projektas antrajam etapui“, – dėstė R. Makauskienė.
Tęsiasi antrasis etapas
Pagal antrąjį projektą „Palangos gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauracija ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams (antras, baigiamasis, etapas)“ skirtas ES finansavimas – 6 752 391 Lt. Paraiškos kodas – VP3-1.3-ŪM-02-V-04-012. „Teritorija yra išklota trinkelėmis, pakeisti tiek lauko, tiek vidaus inžineriniai tinklai. Sutvarkytas ir nudažytas fasadas, visas pastatas, pakeistas stogas. Vykdomi vidaus darbai. Kaip jau minėta, bus atkuriama ir autentika: restauruojami lipdiniai ir pan. Detalė po detalės bus atkuriamas pirminis rūmų vaizdas“, – džiaugėsi vyriausioji muziejininkė, projektų vadovė R. Makauskienė.
Abiejų projektų veiksmų programa – Sanglaudos skatinimo; veiksmų programos prioritetas – Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai; Veiksmų programos prioriteto priemonė – Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms.
Beveik 9 mln. lankytojų
Vasaros sezonu per mėnesį Gintaro muziejaus rūmuose apsilanko nuo 8 iki 20 tūkst. lankytojų. Per 50 metų čia lankėsi jau beveik 9 mln. žmonių.
Nors dėl šiuo metu vykstančių remonto darbų visa ekspozicija yra mažesnė ir perkelta į cokolinį aukštą, lankytojų netrūksta.
„Gyvenu Vilniuje, į Palangą atvykome trims dienoms, tad nusprendžiau susipažinti ne tik su J. Basanavičiaus gatvės šurmuliu, bet ir kultūriniais objektais. Gintaro muziejaus rūmai ypač įspūdingai atrodo iš išorės. Su šeima pasidarėme begalę nuotraukų – bus ką prisiminti“, – „Bangai“ kalbėjo Svetlana Galdikienė.
Teigiamai apie Palangos perlą atsiliepė ir užsieniečiai. „Graži vieta. Geras jausmas. Svarbu, kad tvarkomas ne tik pastatas, bet ir aplinka. Baltos gulbės derinasi prie balto rūmų fasado“, – šmaikštavo vokietis Kristijanas Neusseris.
Iš istorijos
- „Gimę“ meduje ir iš meilės – taip interneto platybėse apibūdinami didingi neoklasicistiniai Tiškevičių rūmai. Saldi rūmų istorija prasidėjo dar 1893 m., kai žavingasis Feliksas Tiškevičius vedė gražuolę Poznanės kunigaikštytę Antaniną Koržbok-Lącką. Medaus mėnesiui pora pasirinko Europą. Būtent šioje kelionėje grafai nusprendė, kad Palangoje atsiras rūmai. Ir jau 1897–1907 m. rūmus bei parką formavo visuotinai pripažinti meistrai.
- Rūmų interjeras atrodė didingai ir įspūdingai. Sienas puošė vertingi paveikslai ir meniški gobelenai. Tai rodė subtilų rūmų savininkų skonį. Verti dėmesio buvo karaliaus Stanislovo Augusto, Varšuvos kunigaikščio ir Saksonijos karaliaus Fridriko Augusto ir jo žmonos portretai bei grafienės Sofijos Tiškevičienės portretas. Paminėtini nuostabūs gobelenai ir karaliaus Jono III Sobieskio biustas. Be to, Palangos grafas Feliksas Tiškevičius savo rūmuose buvo sukaupęs vertingą archeologinio gintaro kolekciją. Tai buvo neolito ir žalvario amžiaus pradžios 153 dirbiniai, kuriuos grafas surinko 1905–1907 m. pajūrio pelkėse pradėjęs kasti gintarą. Grafo Felikso Tiškevičiaus archeologinio gintaro rinkinys XX a. pr. buvo eksponuotas Paryžiuje ir labai aukštai įvertintas.
