Gargždų parkas: nuo 2 mln. nusileido iki 600 000 eurų

„Dešimt metų mes vis svaigstam ir svaigstam apie Gargždų parko projektą, o kodėl esame tokie išdidūs ir nepasižiūrime, kaip ir kodėl visgi sugebėjo susitvarkyti parkus kiti miestai, pvz., Utena?“ – apeliuodama į atsakingus Savivaldybės darbuotojus apmaudžiai pastebėjo Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė. Mat pirmadienį ryte vykusiame Strateginio planavimo komisijos posėdyje pagaliau paaiškėjo nemaloni žinia. Dar prieš dvejus metus rajono Taryba pritarė projekto paraiškos „Klaipėdos rajono kraštovaizdžio gerinimas“ teikimui. Tuo buvo tikimasi ne tik rajono biudžeto, bet ir ES lėšų pagalba sutvarkyti taip pat ir senąjį Gargždų miesto parką. Pirmadienio posėdyje ES paramos vizija buvo susvyravusi.

Konkurso laimėtojas persigalvojo

Rajono Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė posėdžio dalyvius informavo, kad vykdant minėtą projektą buvo numatyti trys išlaidų etapai. Planuojama projekto išlaidų bendra suma (statyba, rekonstravimas, remontas ir kiti darbai) – 688 405 eurai.

439 248 eurų buvo tikimasi iš ES finansavimo, o Savivaldybės biudžeto prisidėjimas sudarytų apie 37 proc. Šios išlaidos numatytos kelioms veikloms. Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano kraštovaizdžio sprendinių dalies korektūros parengimo pasirašyta sutartis su UAB „Urbanistika“ už 93 768 eurus. Kita veikla – Ketvergių karjero rekultivavimas, dėl kurio sutartis už 130 026 eurų su UAB „Genra“ pasirašyta gegužės mėnesį.

„Negaliu pasakyti, kad viskas itin sklandžiai klojosi su minėtomis bendrovėmis, bet darbai paraginus, pasitarus vyksta. Tačiau yra problema su Gargždų parko veiklos dalimi, tai yra didžiausia finansavimo dalis – 464 609 eurų (želdinių tvarkymui ir mažajai infrastruktūrai)“, – kalbėjo R. Kučinskaitė.

Minėtam projektui įgyvendinti pagal parengtą techninį projektą buvo skelbti net du viešųjų pirkimų konkursai. Pirmajame konkurse „Gargždų miesto parko infrastruktūros sutvarkymo projektas“ (tai būtų 1 ir 2 etapai), vykusiame dar praėjusiais metais, pasiūlymus teikė keturios bendrovės, pirkimo biudžetas sudarė

2 095 084 eurų su PVM. Tuomet konkursą laimėjo UAB „Kongera“, numačiusi darbus atlikti keliasdešimčiai tūkstančių eurų mažiau nei kiti pretendentai. Tačiau projekto reikalai nepasislinko nė per nago juodymą. Mat konkurso laimėtojas, nušluostęs mažesne kaina nosį trims kitoms parką tvarkyti norėjusioms bendrovėms, persigalvojo. Esą susizgribo, jog neįvertino visų išlaidų. Taigi rajono Savivaldybė sutarties dėl projekto įgyvendinimo tąkart taip ir liko nepasirašiusi. Beje, kitos bendrovės siūlė parką išgražinti už didesnes kainas: nuo 2 507 720 iki 2 888 850 eurų.

Sutarties irgi nepasirašė

Nepavykus pirmajam konkursui Gargždų miesto parko infrastruktūros sutvarkymui rajono Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyrius šiais metais dar kartą skelbė konkursą. Pirkimo biudžetas buvo numatytas tas pats. Konkuruoti šįkart nutarė jau tik trys bendrovės, o laimėtojų laurai atiteko UAB „Genra“, kuri parką pasisiūlė sutvarkyti už

2 055 548 Eur su PVM. Tačiau ir šįkart Savivaldybė bei konkurso laimėtojas rankomis nesumušė.

Savivaldybės koridoriuose sklandę gandai, kad ir ši sutartis būsianti nepasirašyta, praėjusią savaitę akivaizdžiai išsipildė: sutarties pasirašymo terminui galutinai senkant UAB „Genra“ davė žinią, kad sutarties nepasirašys. Kodėl? Savivaldybės skyrių vedėjai spėja, kad galbūt konkurso dalyvius gąsdina gana didelė projekto apimtis, o tam reikia tikrai nemažai resursų ir patirties, be to, numatyti gana specifiški parko tvarkymo darbai: mat projekte didžiausias dėmesys skiriamas parko želdynams sutvarkyti. Tokią specializaciją yra įvaldžiusios nedaugelis įmonių.

Patikimos bendrovės – deficitas

Savivaldybės Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas posėdyje atkreipė dėmesį, kad su didesnės apimties statybos, remonto darbams skelbiamais konkursais pastaruoju metu yra tam tikrų problemų: net dalyvaujančiųjų konkursuose pretendentų skaičius mažėja, anksčiau jų konkuruodavo gausiau. Pasitaiko, nors ir pagal griežtą Viešųjų pirkimų įstatymo raidę bendrovės konkursą laimi, bet iš ankstesnės darbo su jomis patirties jos jau iš anksto Savivaldybei kelia nepasitikėjimą. „Yra tokių atseit statybos bendrovių, kur trys teisininkai ir vienas statybininkas“, – vaizdžiai iliustravo direktorius.

Antradienis išaušo optimistiškesnis

Gargždų miesto parko sutvarkymo darbams pagal techninį projektą skelbti neįvykę pirkimo konkursai kiša koją ES lėšų galimybei. Mat paraiškos pateikimo terminas LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai yra iki šių metų gruodžio 31 d., o iki ateinančių metų kovo mėnesio sutartys turėtų būti pasirašytos. „Tačiau iki šių datų teoriškai galima, bet praktiškai vargu įmanoma suspėti paskelbti naujus viešuosius pirkimus“, – posėdyje informavo Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja R. Kučinskaitė. Naujų konkursų išsitekimu į terminus abejojo ir Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Egidijus Gedrimas. Į Strateginio planavimo komisijos pirmininko, mero Vaclovo Dačkausko nuogąstavimą, kad galbūt iš parengto dvimilijoninio techninio projekto galima būtų atrinkti svarbiausius parko darbus: laiptelių, takų ir pan. sutvarkymą ir Agentūrai teikti mažesnės apimties projektą, A. Ronkus atsakė, kad tokio darbo itin įtemptu prieššventiniu laikotarpiu tiesiog fiziškai nėra galimybės atlikti. Antra vertus, jis žaismingai pridūrė: ar tik iš svogūno ir bulvių būtų įmanoma padaryti baltą mišrainę? „Nueičiau ir nusipirkčiau „Maximoje“, – atšovė meras, patikinęs, kad pats po posėdžio peržiūrės parko techninį projektą ir tikrai ras, kaip ir ką galima padaryti kuo efektyviau ir už mažesnius pinigus.

Antradienį prieš pietus rajono Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja R. Kučinskaitė „Bangą informavo: „Šiandienos mūsų susidėlioti planai yra teikti paraišką ir dar kartą bandyti pirkti Gargždų parko tvarkymo darbus už maždaug 600 000 Eur sumą, kurią suformavo specialistai, dar kartą peržiūrėję techninį projektą po paskutinio viešojo pirkimo.“