Gargždų parką tvarkys pirmiau nei Priekulės
Gargždiškiai Tarybos nariai nenorėjo sutikti, kad Gargždų parke yra tik toks mažas plotas, tinkamas želdynams tvarkyti.
Rajono Taryba ketvirtadienį dirbo gerokai sumažėjusiomis pajėgomis – iš 27 narių posėdyje dalyvavo tik 21. Kai kuriuos klausimus pristatė ne Savivaldybės skyrių vedėjai, o specialistai, nes vadovai buvo komandiruotėse. Posėdyje svarstomų klausimų klausėsi tik keli seniūnai iš 11 seniūnijų. Nors ir su mažiau narių, rajono Taryba dirbo gana produktyviai – apsvarstyti 38 projektai, viena informacija, priimti sprendimai. Posėdžio pradžioje su 45 metų jubiliejiniu gimtadieniu pasveikintas Tarybos narys Egidijus Preibys.
Kritikavo dėl komandiruočių
Posėdyje nedalyvavo Violeta Riaukienė, Raimondas Simonavičius, Viktoras Kura, Andrius Adomaitis, Jonas Dromantas ir Bronius Markauskas. Pirmieji trys – komandiruotėje Suomijoje ir Švedijoje. Kadangi dauguma neatvykusių narių buvo iš valdančiosios koalicijos, šiek tiek susilpnėjo Tarybos pozicijos galia priimant sprendimus. Kai kuriais klausimais to palaikymo prieš opoziciją kaip tik ir pritrūko.
Priminsime, kad į darbo savaitės trukmės komandiruotes – būsto valdymo seminarą Olandijoje išvyko 4 Administracijos darbuotojai, laidojimo ypatumų, kapinių tvarkymo kultūros seminarą Suomijoje ir Švedijoje – 6 Administracijos darbuotojai ir 3 Tarybos nariai. Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Nerijus Galvanauskas klausė, pagal kokius kriterijus komandiruotei į Skandinaviją buvo atrinkti Tarybos nariai, nes liberalai net nežinojo, kad bus tokia išvyka. Tarybos pirmininkas, rajono meras Vaclovas Dačkauskas atsakė, kad važiavo daugiau gargždiškių, taip pat Tarybos narys iš Sendvario seniūnijos domėtis kolumbariumų įrengimu bei priežiūra.
Savivaldybės Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas pripažino padaręs klaidą, kad išleidęs į komandiruotę tiek daug Administracijos darbuotojų. „Barstausi galvą pelenais, esu kaltas, neapsižiūrėjau, kad sutapo daug komandiruočių. Darbuotojams reikia kelti kvalifikaciją, negalima užsidaryti vien Gargžduose, būtina naujų idėjų parsivežti. Tačiau šįkart per daug išvažiavo vienu metu. Taip nebus daugiau. Ir aš norėjau važiuoti dėl kapinių tvarkymo, bet žiūriu, kad abu mano pavaduotojai išvažiuoja į seminarus, turėjau pasilikti“, – neslėpė S. Karbauskas, kalbėdamas su „Bangos“ žurnaliste per posėdžio pertrauką. Direktorius pastebėjo, kad viena komandiruotė į Skandinaviją 5 darbo dienoms ne tokia ir brangi – po 250 eurų.
Didžiausias rezonansas – parkas
Prieš svarstant sprendimą teikti Klaipėdos rajono kraštovaizdžio gerinimo paraišką ES paramai gauti meras V. Dačkauskas pasakė, kad klausimas bus rezonansinis ir pasiūlė padaryti pertrauką. Meras buvo teisus – po pertraukos pasipylė karštos Tarybos narių diskusijos. Ant svarstyklių atsidūrė Gargždų senasis ir Priekulės Vingio parkai – kurių želdynus pirmiausia atnaujinti iš numatomų gauti ES lėšų? Rajonui tokia galimybė tvarkyti žaliuosius plotus iš europinių lėšų atsirado pirmą kartą. Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė informavo, kad Strateginio planavimo komisijos sprendimu yra pasirinktas pirmiau tvarkyti Priekulės Vingio parkas, kurio plotas yra didesnis, apie 9 ha, teritorija vientisesnė, lengviau tvarkoma. Be to, esąs jau paruoštas šio parko techninis projektas ir jau galima gauti leidimą darbams dar šią vasarą. O Gargždų parke tinkamas plotas želdiniams atnaujinti esąs tik apie pustrečio hektaro, teritorijoje yra kliūčių: šlaitas, asfaltuota aikštelė. Parkų tvarkymui iš ES planuojama gauti apie 450 tūkst. eurų, darbai tęstųsi 7–8 metus. Pasak R. Kučinskaitės, šių lėšų neužteks visiškai sutvarkyti nė vieno parko, lėšos skiriamos tik želdynams ir minimaliai infrastruktūrai atnaujinti. Projektinė paraiška dėl parko tvarkymo darbų finansavimo turi būti pateikta jau liepos 8 dieną.
Rebusas dėl plotų
Gargždiškiai Tarybos nariai nenorėjo sutikti, kad Gargždų parke yra tik toks mažas plotas, tinkamas želdynams tvarkyti. Meras V. Dačkauskas paprašė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Gyčio Kasperavičiaus išsakyti savo „kaip profesionalo, o ne politiko“ nuomonę. G. Kasperavičius paaiškino, kad bendra parko teritorija siekia apie 20 ha, iš jų viršutinė dalis apima maždaug 9 ha teritoriją. Pasak G. Kasperavičiaus, dėl parengtų dokumentų Priekulės Vingio parką būtų galima pradėti tvarkyti jau šiemet, o Gargždų parką – tik kitais metais. Tačiau Gargždų parko svarbus išskirtinumas skiriant finansavimą yra tai, jog jį tvarko ir pati miesto bendruomenė. „Keiskime Priekulę į Gargždus, nesvarbu, kad Priekulės techninis sprendimas jau parengtas. Rengdami Gargždų parko techninį planą galime dar geriau prisitaikyti prie gaunamo finansavimo sąlygų. Priekulė – mažas miestelis, todėl turi daugiau šansų gauti kitų paramos lėšų“, – pasiūlė Tarybos narys Nerijus Galvanauskas.
Tarybos narys Dainius Šatkus stebėjosi, kodėl nurodomas toks mažas tvarkyti tinkamas Gargždų parko plotas, nors jis esąs ne ką mažesnis negu Priekulės, imant plotą nuo šlaitų iki Minijos. „Gargžduose, rajono centre, gyvena 16 000 žmonių, Priekulėje – 2 000. Patys gargždiškiai savo noru daug metų tvarko parką, reikia įvertinti jų pastangas, palaikyti iniciatyvas. Negalima atidėti Gargždų parko tvarkymo neapibrėžtam laikui – žmonės mūsų nesupras“, – sakė D. Šatkus.
Už Gargždų parką pasisakė Tarybos nariai Česlovas Tarvydas, Regina Kernagienė, Vaclovas Macijauskas, Algirdas Liaudanskis. Buvo prisiminta Priekulės Vingio parko istorija, kuomet Savivaldybės norai prieš kurį laiką sutvarkyti šį parką baigėsi net teismais su parko prieigose gyvenančiais priekuliškiais. Strateginio ir Architektūros skyrių specialistai sulaukė politikų pylos, kodėl tarpusavyje nesusiderino, koks iš tiesų yra tinkamas tvarkyti Gargždų parko plotas. Įsismarkavusius kolegas ėmėsi raminti Tarybos narės Andželika Šakinienė ir Audronė Balnionienė, pakvietusios nešaukti ant darbuotojų ir tramdyti emocijas.
Į nelygią kovą už Priekulę stojo Tarybos nariai Egidijus Skarbalius ir Alfredas Šiaulys. „Priekulės parkas jau paruoštas tvarkyti, didesnė tikimybė laimėti lėšas, Gargždų parkui tvarkyti galima rasti atskirą eilutę biudžete. Nebūtina remtis gyventojų skaičiumi, nes ir taip viskas atitenka Gargždams, dviračių takai ir kita“, – kalbėjo E. Skarbalius.
„Aš – už Gargždų parką. Apsispręskite pagal savo sąžinę“, – tvirtai pakvietė balsuoti rajono meras V. Dačkauskas. 17 Tarybos narių balsavo už Gargždų parką ir tik vienas už Priekulės Vingio parko želdynų atnaujinimą.
Susikirto dėl trenerio
Jei visi Tarybos nariai būtų atvykę į gegužės 26 d. posėdį, greičiausiai priekuliškiai jau būtų džiaugęsi nauju žirginio sporto treneriu. „Tai būtų lyg kompensacija Priekulei už „atimtą“ parką“, – replikavo kažkuris iš posėdžio dalyvių.
Meras V. Dačkauskas informavo, kad Priekulės bendruomenė pareiškė norą, jog būtų įdarbintas žirginio sporto treneris, nes šis sportas Priekulėje jau turi ilgametes tradicijas, nuo 1995 metų vyksta E. Klimovo taurės konkūrai, žirginio sporto treniruotės, varžybos, ugdomi jaunieji sportininkai. Šiam trenerio etatui, kuris atsirastų biudžetinės įstaigos Sporto centro (vadovas Vaidas Liutikas) pareigybių sąraše, išlaikyti per metus prireiktų 9 400 eurų. Dar prieš posėdį Tarybos komitetai buvo informuoti, kad naujasis sporto treneris, įdarbintas Sporto centre, iš tiesų pagal bendradarbiavimo sutartį dirbtų Vytauto Klimovo viešojoje įstaigoje „Priekulės žirgai“.
Tarybos nariai N. Galvanauskas, Aivaras Vasylius siūlė ne kurti naujus etatus, o šias lėšas skirti programiniam sporto paslaugos finansavimui, kuris parodys, koks klubas labiau vertas gauti lėšas. Tarybos nariai E. Skarbalius, V. Macijauskas pastebėjo, kad rajone veikia daugiau žirginio sporto klubų, pavyzdžiui, Dargužiuose, o šio sporto sektoriuje rajone yra apie 100 dalyvių. V. Macijauskas irgi pasisakė už programinį šio sporto finansavimą. Tarybos narė A. Balnionienė klausė, ar Sporto centras pats negalėtų iš savo uždirbamų lėšų išlaikyti šio trenerio etatą. Buvo atsakyta, kad centras tokių lėšų nesurenka. Kiti Tarybos nariai domėjosi, ar treneris dirbtų tik Priekulėje, ar į jį galėtų kreiptis kitų seniūnijų žirginio sporto mėgėjai. Klausimą pristačiusi Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Polekauskienė atsakė, kad, be abejo, šio trenerio paslaugomis galėtų naudotis visi užsiimantys žirginiu sportu. Tarybos narys A. Liaudanskis replikavo, kodėl, pavyzdžiui, į Sporto centrą nepriimamas irklavimo treneris. Į tai meras V. Dačkauskas atkirto, kad būtų svarstoma ir smiginio mėgėjų paraiška, jeigu būtų tokia paklausa. Tarybos narė R. Kernagienė atkreipė dėmesį, jog Priekulėje sudarytos sąlygos nemokamai sportuoti socialiai remtiniems vaikams. Be to, pagal parengtą Priekulės Vingio parko techninį projektą parke numatyta įrengti didelį smėlio aikštyną, kuris bus tinkamas ir žirginio sporto užsiėmimams.
Po ilgų diskusijų Taryba balsavo už dvi alternatyvas: už programinį paslaugos finansavimą ir naujo etato įsteigimą Sporto centre. Nė vienas sprendimo projektas nesurinko balsų daugumos, Priekulė taip ir negavo „kompensacijos“ – žirginio sporto trenerio, apmokamo iš biudžeto.
Daugiau apie rajono Taryboje priimtus sprendimus skaitykite ateinančio trečiadienio „Bangoje“.
