Gargždų muzikos mokyklos kelyje – ir branda, ir atsinaujinimas

Gargždų muzikos mokyklos kolektyvas sausio pabaigoje įsiamžino prieš jubiliejui skirtą mokytojų koncertą. Renginys jau tradicinis ir sulaukia didelio miesto visuomenės susidomėjimo. Mokytojai koncerte atlieka solo numerius, jungiasi į duetus, kvartetus, ansamblius, kapelas. Stebina didelę muzikinę patirtį turinčių pedagogų artistiškumas, profesionalumas, kūrybiškumas, netikėčiausiai atliekamais šventiniais įvairiausių stilių ir žanrų kūriniais, puikiai skambančiais kameriniais ansambliais. Jie mėgaujasi muzikavimu, improvizuoja scenoje ir yra pavyzdys savo mokiniams.

Per 55-erius Gargždų muzikos mokyklos gyvavimo metus keliasdešimt tūkstančių mokinių patyrė ypatingą muzikos, dramos, šokio pojūtį, kurio vėliau nebeįveikia net kasdienybės rutina. Muzikos mokyklos direktorės Danutės RUŠKYTĖS įsitikinimu, tik sutelktomis pajėgomis, kurias sudaro mokytojai, mokiniai, tėvai, supratinga bendruomenė, galima pasiekti kokybiškų, ne vienadienių rezultatų. Nors ateityje dauguma mokinių netampa meno sričių profesionalais, tačiau svarbiausias ugdymo uždavinys akivaizdžiai įgyvendintas tada, kai tik augančiai asmenybei pasiseka pažadinti meilę muzikai ir tai mokyklai, apie kurią mokiniai be jokios panegirikos sako, kad čia – jų antrieji namai.

Pasikeitė ne tik patalpos

– Gerbiama direktore, jubiliejiniai mokyklos metai – gera proga pamatyti, kas pastaruoju metu pasikeitė.

– Noriu priminti, kad į dabartinį Muzikos mokyklos pastatą prieš tris dešimtmečius persikėlėme iš medinio namelio prie Gargždų parko. Dabar ten po rekonstrukcijos veikia Gargždų krašto muziejus. Atgimimo ir atkurtos Lietuvos nepriklausomybės dėka mes įsikūrėme buvusiame rajono komunistų partijos komiteto pastate. Tačiau, žinoma, per tą laikotarpį mokykla tiek viduje, tiek išoriškai pasikeitė iš esmės. Po pernai baigto remonto Gargždų muzikos mokykla jubiliejų pasitinka stilingu, net apšviestu mokyklos fasadu, atnaujinta fojė. Gargždiškiai sako, jog mokyklos pastatas dabar mieste yra pats gražiausias. Džiugu, kad mūsų mokyklos Veiviržėnų skyrius dar tebegyvena įkurtuvių džiaugsmais. Visiškai suremontuotos visos patalpos, sumontuoti nauji baldai, kompiuterinė įranga. Įsigyti 3 kokybiški „Pigin“ firmos akordeonai, kurio vieneto kaina 4 500 Eur, dvejos naujos kanklės, trimitas. Pirmą kartą jubiliejiniuose koncertuose suskambo mušamasis instrumentas marimba. Tai Klaipėdos rajono savivaldybės, Europos Sąjungos ir pačios mokyklos specialiosios programos lėšos.

Dalyvauja įvairiuose projektuose

– Gargždų muzikos mokykla formuoja ir platesnį muzikinį kontekstą, dalyvauja įvairių projektų veiklose?

– Mokykla kasmet organizuoja ir žiūrovų laukiamus ir pamėgtus respublikinius festivalius „Festum organorum“ (Petras Katauskis), gospel muzikos (Nijolė Usevičienė), fortepijono „Linksmieji klavišai“ (fortepijono skyrius). Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje praėjusį pavasarį vyko respublikinis festivalis „Berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“, kurio vyriausiu dirigentu paskirtas Gžegožas Krušinskis, o vyriausias meno vadovas – prof. Vytautas Miškinis. Ketvirtus metus merginų choras (Danguolė Gerdauskienė) vykdo projektą „Jungtinis Lietuvos vaikų choras“. Kartą per mėnesį mūsų salėje renkasi vaikų chorai iš rajono, apskrities muzikos ir bendrojo lavinimo mokyklų, o baigiamasis koncertas vyksta Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Be to, mokykla turi daug socialinių partnerių. Su rajono Švietimo centru nuolat organizuojame respublikinius seminarus, kuriuos veda Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Eduardas Gabnys, prof. Rūta Girdzijauskienė, dr. Laura Dubosaitė, profesorės Renata Marcinkutė-Lesiour, Virginija Survilaitė, vargonininkai Rimvydas Mitkus ir Vilimas Norkūnas.

Įsiliejo jaunų specialistų

– Ar jaučiatės, kad mokyklos pedagogai yra pastebimi ir kaip patys reprezentuojate savąją mokyklą?

– Mokytojams ekspertams Nijolei Usevičienei ir Sigitui Stalmokui suteikti Metų mokytojų vardai, jie apdovanoti Klaipėdos rajono savivaldybės padėkos raštais ir piniginėmis premijomis. Mokyklą respublikiniuose, tarptautiniuose konkursuose reprezentuoja meniniai kolektyvai: smuikininkų, kanklininkių, moderniosios muzikos, trimitininkų, folkloro ansambliai, akordeonistų, pučiamųjų instrumentų orkestrai, dainos studija „Svirp­lys“, berniukų ir jaunuolių choras „Klevelis“, mergaičių choras, šokių kolektyvai, dramos studija „Kipšiukas“. Per pastaruosius 5 metus mokyklos mokytojų kolektyvas pasipildė jaunais specialistais, kurie įliejo gaivaus vėjo tiek ugdymo procese, tiek muzikuojant, tiek informacinių technologijų taikyme.

Mokykla siekia ne tik meninio, bet ir dorovinio ugdymo, saugios vaiko emocinės aplinkos. Džiaugiamės ir dėkojame Gargždų bažnyčios klebonui, kanauninkui Jonui Paulauskui už galimybę rengti koncertus ir festivalius bažnyčioje bei Kultūros centrui ir jo direktorei Vaidai Skuodienei.

Konkursuose – laureatų titulai

– Koncertuojate ne tik rajono visuomenei, betgi esate ir aktyvūs net tarptautinių konkursų dalyviai.

– Dauguma meninių kolektyvų yra nuolatiniai Dainų švenčių ir tarptautinių festivalių, konkursų dalyviai. Pabuvota Gruzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Andoroje, Liuksemburge, Vokietijoje, Bulgarijoje ir kt. Pirmas vietas tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose sistemingai laimi mokytojų S. Stalmoko, N. Usevičienės, V. Jokubaitienės, L. Serapinienės, J. Jatulienės, L. Jusčienės, D. Gerdauskienės mokiniai. Itin aktyvūs pastaruosius porą metų yra šokėjai, kasmet iš respublikinių konkursų parvežantys laureatus. Tai mokytojų G. Malūnavičienės ir D. Veiverio nuopelnas. Pučiamųjų instrumentų orkestrui (vadovas Bronislovas Vaičius) suteikta I meninio pajėgumo kategorija.

Svarbu sutelktas kolektyvas

– Kokiomis nuotaikomis gyvenate šiuo mokyklai šventiniu periodu?

– Kasdieniame mokyklos veiklos procese yra visokių iššūkių, problemų, tačiau viskas yra įveikiama, jei veikiame tikslingai ir viena kryptimi. Didžiausias mūsų laimėjimas, gerų rezultatų pagrindas yra sutelktumas. Mokykla brendo ne vienus metus, jos branduolį kūrė vyresnioji pedagogų karta bei buvę mokyklos direktoriai Benediktas Stirbys, Vidutis Normantas. Noriu pastebėti, kad mokyklos bendruomenė yra ne tik mokiniai ir mokytojai, tėvai, bet ir visi darbuotojai: pavaduotoja ugdymui, vyr. buhalterė, bibliotekininkė, instrumentų derintojas, sekretorė, švaros darbuotojai. Manau, kad mokykloje vyrauja gera darbinė atmosfera, jaučiame tėvų palaikymą, o mokiniai turi puikias sąlygas vystyti savo kūrybiškumą. Kartu su jais visais džiaugdamasi mokyklos 55 metų jubiliejumi, gargždiškius ir rajono gyventojus kviečiu į baigiamąjį mūsų šventinio ciklo koncertą, kuris vyks vasario 28 dieną 16 valandą Gargždų kultūros centre. Tai bus puiki proga pamatyti ir išgirsti mūsų meninius kolektyvus, solistus, mokytojus. Šis koncertas ir puiki galimybė bendrystei, gražiam padėkos žodžiui, suvokimui, kokia yra muzikos mokyklos paskirtis.

APIE GARGŽDŲ MUZIKOS MOKYKLĄ KALBA BUVĘ JOS AUKLĖTINIAI

• Nijolė MONTVYDAITĖ, teisininkė:

  – Gargždų muzikos mokykloje mokiausi 1970–1975 m. Medinis mokyklos pastatas buvo Sodo g. prie pat parko (ten dabar muziejus). Gerai prisimenu mokyklos kvapą, mažytes, labai jaukias klases ir nuolat iš jų sklindančią muziką. Mano pagrindiniai mokytojai jau išėję anapilin. Mokyklos direktorius a. a. B. Stirbys buvo be galo tėviškas ir visai ne direktoriškas. Kartą man, devynerių metų vaikui, nelabai pavyko per pamoką kažką sugroti. Mokytoja iškvietė direktorių. Gal tokia mada buvo atsieit pagąsdinti? Aš garsiai verkiau, bėgo iš nosies ir net prakaitas nuo kaktos lašėjo. Kai atėjo direktorius B. Stirbys, išsitraukė iš kišenės savo nosinę, nuvalė man visus „smurglius“, ašaras kaip geriausias tėvas ir pasakė:

  – Šiandien nepavyko sugroti, rytoj pavyks būtinai.

  Mokytoja nusivylė tokiu direktoriaus tėviškumu, o juk iškvietė kaip administratorių! Aišku, vėliau gerai sugrojau, buvau penketukininkė (penkių balų sistemoje). Ir dabar dar galiu sugroti išmoktas Haidno „Variacijas“, Hendelio „Sarabandą“.

  Kitas amžiams įsimintinas pedagogas – a. a. Č. Kareckas. Dėstė labai sunkų dalyką – ar muzikos teoriją, ar muzikos literatūrą. Bijojom jo žiauriai, bet jis – inteligentiškas, kalbėjo tyliu balsu, visada viena intonacija, be emocijų, o klasėje vyraudavo mirtina tyla. Kai klausydavome klasikus, reikėjo sekti natas, o mokytojas vaikščiodavo klasėje pirmyn atgal lyg panirdamas tos muzikos transe. Č. Kareckas turėjo išskirtinį pamokos vedimo stilių, pvz., jis surinkdavo visų dienoraščius ir pasirašydavo KČ. Mes žinojom, kad jei tas KČ bus per vidurį, vadinas, to vaiko nekvies šiandien atsakinėti.

  Fortepijoną dėstė mokytoja D. Šertvietytė. Ji nuolat sakydavo, kad grodama „laužau pirštus“. Kai duodavo skaityti iš lapo (toks buvo dalykas – groti iš natų nežinomą kūrinį), tai tokias gražias melodijas, kurias labai emociškai jausdavau, bet pirštai nelabai sugrabaliodavo. Mokytoja sakydavo, kad muzika yra didžiulis darbas. Man, dešimtmetei, tada taip neatrodė.

  Solfedžio mums dėstė jauna, labai liberali mokytoja J. Dirgėlaitė. Čia susirinkdavom ir pianistai, ir akordeonistai, ir „pučiamieji“, žodžiu, savotiškas viso kolektyvo formavimas vykdavo. Nelabai jos kas klausė, bet muzikinio rašto išmokome labai gerai. Kažkaip žaidimais, dainomis jauna mokytoja vedė mus muzikos pažinimo keliu.

  Mokykloje buvo labai gera atmosfera, niekas drastiškai nesiekė būti pirmas, nelenktyniavo, nebuvom „draskomi“ dėl rezultato bet kokia kaina. Tiesiog grojom savo malonumui. O baigę muzikos mokyklą vaikai tikrai yra kitokie…

• Asta ŠIDLAUSKAITĖ-KONTRIMIENĖ, Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos dėstytoja:

  – Gargždų muzikos mokyklai esu nuoširdžiai dėkinga už tvirtai įskiepytą meilę muzikai, kuri tapo ir mano profesija. Lankiau smuiko klasę, mano nuostabioji mokytoja buvo Vlada Stalmokienė, nepakartojamų improvizacijos pamokų gavau ir iš jos vyro saksofono pedagogo Sigito. Žinoma, kai mokiausi Muzikos mokykloje, kaip ir kiekvienam vaikui, kartais iškildavo nevilties akimirkų: štai draugai žaidžia kieme, o aš ruošiuos pamokai. Tačiau abejones nubraukdavo aktyvus muzikinis gyvenimas, konkursai, koncertai. Štai užlipi ant scenos, jautiesi savo vietoje, užlieja gera energija, žiūrovų aplodismentai – tada viskas atsiperka.

  Vėliau pasirinkau studijas Stasio Šimkaus konservatorijoje, mano mokytojas buvo talentingasis Borisas Mešas, po to – studijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Sugrįžau į Klaipėdą pakviesta dirbti Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloje ir dar groti Klaipėdos kameriniame orkestre. Kas galėjo būti geriau? Džiaugiuosi, kad koncertavau ir Gargždų kultūros centro festivaliuose.

  Žinau, kad esu savo kelyje, nors pedagogo darbas nėra finansiškai gerai apmokamas, o dažniausiai kūrybines aspiracijas galime įgyvendinti tik padedami antrųjų pusių. Tačiau muzika išties pakylėja, suteikia sparnus. Jaučiuosi laiminga dirbdama su jaunais žmonėmis, kuriuos reikia atskleisti. Mūsų jaunimas, patikėkite, labai talentingas ir gražus.

  Savosios Gargždų muzikos mokyklos mokytojams linkiu niekada nenusivilti, nes esate labai reikalingi vystydami vaikų kūrybiškumą. Svarbiausia linkiu visiems optimizmo, stiprios sveikatos, geros energijos!

• Monika LINKYTĖ, „Eurovizijos“ dainų dalyvė, „British&IrishModernMusic“ universiteto Londone bakalaurė:

  – Muzikos garsai mane lydėjo dar negimusią, juose aš augau, kol vieną dieną mama, įžvelgusi mano muzikinius gabumus, nuvedė į Muzikos mokyklą tikslingam lavinimui. Jei staiga kas nors paklaustų, kokia pirma asociacija kyla išgirdus frazę „Gargždų muzikos mokykla“, atsakyčiau: Rita Norbutienė. Tai buvo mokytoja asmenybė, profesionalė, sugebėjusi dalintis savo meile muzikai suprantama vaikui kalba, skatinusi ieškoti savęs muzikos garsuose, sugebėjusi paversti monotonišką mokymąsi žaidimu, kurio metu išmokdavau natomis išraiškingai perskaityti kūrinį. Šios pedagogės meistriškumo dėka į fortepijono pamokas eidavau su pasimėgavimu visus septynerius metus. Baigę muzikos mokyklą ne visi tampa muzikais, bet visi tampa muziką suprantančiais žmonėmis.

  Muzikos mokyklos jubiliejaus proga linkiu, kad čia dirbančius pedagogus lydėtų kūrybinis įkvėpimas ir neblėstanti energija siekiant prasmingų tikslų.

• Vytautas BUTKUS, Vilniaus universiteto magistrantas, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys:

  – Septynerius metus lankiau Gargždų muzikos mokyklos choreografijos klasę, kurią baigiau 2008 m. Prisipažinsiu, mano gyvenime tai buvo ganėtinai nelengvas, o ypač paauglystėje, laikotarpis. Juk daugelis berniukų mieste spardė futbolo kamuolį, o aš… šokau. Suvokimas, kokią įtaką mano asmenybės formavimuisi padarė choreografijos klasė ir jos mokytojos Birutė Oželienė, Giedrė Malūnavičienė, Aurelija Urbaitienė, subrendo žymiai vėliau. Bet būtent šios savo profesijai beatodairiškai atsidavusios pedagogės tuomet sustiprino jau tėvų įdiegtą moralinį kodeksą, sutvirtino lietuvybės pasididžiavimą, atskleidė tautinio šokio stiprybę. Mano fanatizmas Dainų šventėms prasidėjo būtent Muzikos mokyklos šokių kolektyve „Sūkurėlis“. Atmintyje įstrigo, kai Kaune, Moksleivių dainų šventėje, kelias dienas repetavome liūtyje, stadionas – pažliugęs, o mūsų kojinės nespėdavo per naktį išdžiūti. Jau studijuodamas Vilniuje per vasaros atostogas ruošiantis Dainų šventėms vis tiek įsiliedavau į Gargždų kultūros centro šokių ir dainų ansamblio „Minija“ gretas. Kažkas iš mūsų padejuodavo dėl kelionės į Vilnių nepatogumų, neskanių dešrelių, kieto guolio mokyklų klasėse, alinančių repeticijų. Bet tai būdavo niekai palyginus prieš tą jausmą, kai šokių dieną Dainų šventėje susiliedavome į tūkstantinę visumą, kai stadionas gausdavo nuo plojimų, kai jausdavome vienas kito petį ir kai mums pavykdavo sušokti taip, kad iš džiaugsmo su ašaromis akyse patys pakildavome iki dangaus. Patikėkite, kokios brangios yra tos akimirkos! Kaip tai ugdo jauno žmogaus valią, atsakomybę, tautiškumą, tikslo siekį!

  Šokau kelerius metus ir viename Vilniaus ansamblyje. Gaila, kad dabartiniu metu šokių repeticijas ir koncertus paaukojau dėl savo kasdienio didžiulio užimtumo. Tačiau brandinu pasiryžimą ateityje vėl į juos sugrįžti.

  Jubiliejaus proga Gargždų muzikos mokyklai linkiu klestėjimo, dėkoju visam nuostabiam mokyklos pedagogų kolektyvui ir vadovams.

• Gargždų muzikos mokykla įkurta 1965 m.
• Dabar mokykloje veikia 3 skyriai: muzikos (fortepijonas, smuikas, akordeonas, kanklės, birbynė, klarnetas, saksofonas, trimitas, trombonas, gitara, mušamieji instrumentai, džiazinis dainavimas, chorinis dainavimas berniukams), choreografijos ir dramos, integruojami neįgalūs vaikai. Iš viso 479 mokiniai. Mokykla turi skyrius Veiviržėnuose ir Endriejave, kuriuose mokosi 100 vaikų. Pirmasis mokyklos direktorius – Benediktas Stirbys, 1975–2016 mokyklai vadovavo Vidutis Petras Normantas.
• Nuo 2016 m. direktorė – Danutė Ruškytė. Mokykloje dirba 57 pedagogai: 2 vadovai ir 55 mokytojai.

Kalbėjosi Vita VITAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.