Gargždų daugiafunkcis centras: mitai ir faktai

Gargždų daugiafunkcis centras: mitai ir faktai

Žengus pirmuosius realius žingsnius link modernaus ir šiuolaikiško daugiafunkcio centro atsiradimo, kurio laukiama jau dešimtmetį, viešumoje pasirodė daug įvairios informacijos. Tačiau dalis jos  paremta mitais, o ne faktais. Kartojasi panaši situacija, kaip ir prieš septynerius metus, kai įsitraukus į diskusijas, kuri vieta būtų geresnė, pamirštas pagrindinis tikslas – daugiafunkcis centras, kurio vis dar taip ir nėra.

Šiek tiek istorijos

Sporto komplekso vieta Gargždų stadione buvo numatyta dar 2002 m. tuomet patvirtintame teritorijos detaliajame plane. Argumentai – tokio objekto atsiradimas ne tik taps nauja traukos vieta, bet ir papildys stadioną.

2011 m. Klaipėdos rajono taryba pritarė Gargždų miesto bendruomenės iniciatyva parengtai parko vystymosi galimybių studijai. Joje pabrėžta, kad sporto kompleksas stadione sustiprins ryšį su parku, bus sukurti nauji takai, sutvarkyta aplinka, paskatintos investicijos į parką.

2013 m. diskutuota dėl trijų vietų, kur sporto kompleksas galėtų iškilti. Nuspręsta jį statyti Dariaus ir Girėno gatvėje, bet tik dėl to, kad buvo suprojektuotas daugiau nei 13 tūkstančių kvadratinių metrų statinys, kuris kitoje vietoje tiesiog nebūtų tilpęs.

Ankstesni užmojai dideli, tačiau rezultato nėra

Plačiai užsimojusi ankstesnė valdžia greitai susidūrė su realybe. Statybų kaina – daugiau nei 20 milijonų eurų ir ši suma pranoko Savivaldybės galimybes. Tikinta, kad šį objektą galėtų pastatyti verslas, o Savivaldybė jį išsipirks. Šis procesas būtų trukęs ketvirtį amžiaus ir visą šį laiką kasmet biudžetas būtų patuštėjęs milijonu trimis šimtais tūkstančių. Teigta, kad tai nedidelė našta Savivaldybės biudžetui.

Vis dėlto šiuos pinigus būtų galima panaudoti efektyviau, t. y. kitų būtinų sričių gerinimui, pavyzdžiui, darželių plėtrai, kelių infrastruktūros gerinimui ir kt. Visgi buvusi valdžia konkursą paskelbė ir nors teigta, kad verslas labai susidomėjęs šiuo objektu, sulaukta vos vienos paraiškos. Įvertinus riziką, kad atplėšus voką pasiūlymo net nebus ir vėliau reikės įsivelti į teisinius ginčus, kas vėl kainuos laiko ir pinigų, nuspręsta konkursą nutraukti.

Sugrįžta prie idėjos stadione

Šiais metais į valdžią atėjus naujai daugumai į šį projektą pasižiūrėta realistiškai ir nuspręsta statyti mažesnės apimties daugiafunkcį centrą, nebedelsti ir pagaliau įgyvendinti užtrukusį projektą. Preliminari projekto kaina – 10 milijonų eurų ir ji gali dar sumažėti po konkurso. Be to, gautas Vyriausybės pažadas, kad pusė komplekso kainos bus dengiama iš Valstybės investicijų programos, tad Savivaldybei kasmet ir tik trejus metus reikės iš savo biudžeto skirti apie pusantro milijono. Kitaip tariant, vietoje daugiau nei 32 milijonų eurų per 25 metus už objektą Dariaus ir Girėno gatvėje Savivaldybė į komplekso statybą Gargždų stadione įneš ne daugiau nei penkis milijonus.

Bus sutvarkyta ir didelė dalis aplink esančios infrastruktūros

Renkantis vietą Gargždų stadione buvo atsižvelgta į keletą faktorių. Pirma, ši vieta buvo įvardijama jau nuo 2002 m. ir detaliuosiuose planuose, ir galimybių studijose. Antra, kad tokiu būdu būtų sutvarkyta ir didelė dalis aplink esančios infrastruktūros – atsirastų automobilių parkavimo aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai Kvietinių gatvėje, modernus apšvietimas ir t. t.

Investicijos į sporto kompleksą Gargždų stadione leistų sutvarkyti ne vieną objektą – tai paliestų ir „Kranto“ pagrindinę mokyklą, ir Švietimo centrą, ir stadioną, o investicijos į statybas Dariaus ir Girėno gatvėje būtų tik į vieną objektą, jam tektų sukurti visiškai naują infrastruktūrą, kuri, pirminiais skaičiavimais, kainuotų apie tris milijonus eurų – tris kartus brangiau nei investicijos į Kvietinių gatvę.

Daugiafunkcio centro statybos parko augmenijai įtakos neturės

Pasigirsta ir kalbos, jog statybos stadione neva pakenks parkui. Miesto vyriausiasis architektas sako, kad viešumoje sklando tikrai nemažai baimių, kurios paremtos ne faktais, o mitais. Pavyzdžiui, teiginiai, kad statant sporto kompleksą bus sunaikintas dabar esantis stadionas.

„Kompleksas bus statomas stadiono teritorijoje, bet čia esančioje laisvoje ir neužstatytoje vietoje, šiaurinėje dalyje. Aikštė su bėgimo takais išliks, ji nebus liečiama. Į rytinę pusę bus perkelta tik metimo vieta. Statinys būtų statomas erdvėje, kur medžių nėra, tad niekas parko augmenijos nelies, išliks net medžių juosta iš Kvietinių gatvės pusės, kuri dabar gatvę skiria nuo čia esančios automobilių stovėjimo aikštelės“, – teigia vyriausiasis rajono architektas Gytis Kasperavičius.

Parkas, pasak architekto, turi parengtą savo tvarkymo projektą, visiškai nesusijusį su komplekso statyba. Darbai parke prasidės jau kitąmet: bus genimi medžiai, seni ir pavojų gyvybei keliantys pašalinti, sutvarkomi savaiminiai atžalynai, krūmai, suformuota nauja alėja šiaurinėje parko pusėje pagal „Kranto“ mokyklą.

Stovėjimo vietos automobiliams bus užtikrintos

Dar viena problema, kuri įvardijama, – tai automobilių stovėjimo vietų trūkumas. Architekto teigimu, statant tokį objektą, būtina spręsti ir parkavimo klausimus, priešingu atveju miestas negautų net statybos leidimo.

„Vien 120 vietų lengviesiems automobiliams ir 6 dideliems autobusams suplanuotos vietoje senos stadiono parkavimo aikštelės. Dar per 200 papildomų parkavimo vietų būtų įrengtos Kvietinių gatvėje, šalia esančiose erdvėse. Kai, pavyzdžiui, statant kompleksą Dariaus ir Girėno gatvėje pagal projektą buvo numatytos tik 57 automobilių vietos, likusiems būtų reikėję statyti naujai įrengtų gatvių koridoriuose. Sakykime dabar, kai vyksta varžybos stadione, suvažiavę žiūrovai mašinas palieka bet kaip, jos statomos ant žaliųjų zonų šoninėse gatvelėse, paliekamos važiuojamojoje dalyje ir tai trukdo eismui. O įrengus aikšteles ir stovėjimo vietas gatvėse, būtų ir patogiau, ir saugiau“, – neabejoja vyriausiasis rajono architektas.

Be to, kaip rodo praktika, po didesnių varžybų iš Kvietinių gatvės automobilių srautas išsiskirsto per keliolika minučių, nes išvažiuoti galima per kelias gat­ves. O Dariaus ir Girėno gatvėje išvažiavimas organizuojamas dviem išvažiavimais į pagrindinę gatvę, todėl posūkis į kairę dar labiau apsunkintų automobilių eismą. Pasak architekto, teiginiai, kad Dariaus ir Girėno gatvėje jau galima vykdyti statybas, nes yra gautas statybų leidimas, taip pat neatitinka tikrovės.

„Statybų leidimas gautas ankstesniam, didesniam projektui. Tokios apimties statiniui Savivaldybė pinigų neturi. Tai reiškia, kad dabartiniam projektui leidimą reikia gauti iš naujo. Todėl, kad ir kurioje vietoje statytumėme, laiko atžvilgiu nieko neišlošime. Reikia ir techninio projekto, ir naujo leidimo, o visos šios būtinos procedūros užtrunka“, – sako G. Kasperavičius.

Architekto teigimu, Europos šalyse miestai investuoja būtent į jau sukurtą infrastruktūrą. Pastačius kompleksą Gargždų stadiono teritorijoje, šios miesto dalies veidas įgautų naują ir modernią išvaizdą. Būtų sutvarkyta tai, kas neliesta daugybę metų. Perkėlus investicijas kitur, greičiausiai tektų laukti ne vienerius metus, kol vėl būtų gauta lėšų sutvarkyti šiai vietai.

Klaipėdos rajono savivaldybės informacija

Savivaldybės skiltis spausdinama pagal paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AS-1080.


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Karūnuotieji

Covid-19 nesirenka nei pagal amžių,…

Plačiau »

Agnė ADOMAITĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas