Gargždiškius miesto centre kankina sunkiasvorių pragaras

Pagrindinės miesto gatvės šeimininkas – ne vietos valdžia

A. VALAIČIO nuotr.

Sakoma, žemaičiai – nuolankūs žmonės, tačiau iki tam tikros ribos: gargždiškiai Klaipėdos gatvėje nebeapsikenčia sunkiasvorių mašinų draugijos. Dėl nuolatinių dulkių ir triukšmo jau kelerius metus miestelėnai kreipiasi į Savivaldybę, tačiau pokyčių nesulaukė. Savo ruožtu Savivaldybė ne kartą norėjo perimti gatvės priklausomybę, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija nesutinka keisti Klaipėdos g. statuso, kuris dabar yra valstybinės reikšmės kelias, todėl keliu gali važiuoti ir sunkiasvorės. Dėl intensyvaus eismo viršijamas triukšmo lygis, padidėja kietųjų dalelių koncentracija ore. Šiuo metu po redakcijos tyrimo kelyje planuojama organizuoti ir daugiau patikrinimų bei bausti nusižengiančius vairuotojus, vežančius per sunkius krovinius.

Gyventojai jaučiasi įkaitais

Į „Bangą“ kreipęsis skaitytojas, vieno daugiabučio namo pirmininkas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.), atsinešė šūsnį dokumentų. Jis parodė, kad jau ne vienus metus kreipiasi į Klaipėdos rajono savivaldybę, tačiau naudos dėl sunkiasvorių transporto priemonių ribojimo Klaipėdos g. nėra. „Gargždai yra mūsų rajono centras, o Klaipėdos gatvė – miesto centrinė gatvė. Turėtų būti reprezentacinė ir joje gyventi turėtų būti gera, tačiau yra atvirkščiai. Esame sunkiasvorių automobilių nuolatinio judėjimo ir triukšmo įkaitai. 3–4 savivarčiai, „furos“ dažnai sankryžoje sustoja prie šviesoforo. Kitoje pusėje namai yra už maždaug 50 metrų, o nuo mūsų daugiabučių iki gatvės vos 4–5 metrai“, – skundėsi pašnekovas intensyviu sunkiasvorių judėjimu.

Skaitytojas pastebėjo, kad aplinkui Gargždus plečiasi smėlio, žvyro karjerai, ir mašinos su tonomis šių gamtos turtų rieda centrine miesto gatve, o ne automagistrale, nors galėtų sukti ties Maciuičių sankryža į dešinę, o ne važiuoti per Gargždus. „Nusprendžiau sykį iš paskos važiuoti aiškiai perkrautam triašiam sunk­vežimiui ir pažiūrėti, kur suks. Ties posūkiu Kretingos viaduko link jį apvažiavo ir pasuko į Klaipėdą. Juk užtektų pastatyti ženklus, draudžiančius važiuoti centrine Klaipėdos gatve. Tegu važiuoja automagistrale nekirsdami Gargždų, tam yra ir kitų kelių“, – siūlė jis.

Gargždų gatvėse sunkiasvorio transporto priemonių dabar visada gausu, nes mieste vyksta daug remonto darbų. Dovilų gyventoja pasakojo, jog problema miestelyje yra labai panaši – sunkiasvorės triašės transporto priemonės važiuoja nuo pat ankstaus ryto: „Be jų, pro miestelį važiuoja ir vilkikai. Matyt, kad išvengtų transporto kontrolės, kad nereikėtų sverti ir mokėti mokesčių bei baudų, dažnai važiuoja ir naktį“, – pasakojo redakcijai moteris. Jos nuomone, reikėtų rimtai galvoti, kaip itin sparčiai besivystančiame Klaipėdos rajone nukreipti sunkiasvores mašinas aplinkkeliais. „Turbūt reikia išpirkti žemes iš Kelių direkcijos ir statyti tiltą per Miniją – galbūt problema išsispręstų“, – svarstė pašnekovė.

Bėda be sprendimų

Nuo šių metų pradžios iš Klaipėdos rajono savivaldybės į Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos įvairiais klausimais buvo siųsti 69 oficialūs raštai. Dažniausiai tai piliečių prašymai, Saugaus eismo komisijos nutarimai dėl LAKD priklausančių kelių.

Klaipėdos rajono savivaldybėje vykusioje spaudos konferencijoje buvo užduotas „Bangos“ klausimas dėl tokio transporto važiavimo Gargžduose, centrinėje gatvėje, problemos. Vicemerė Audronė Balnionienė minėjo, kad ši bėda anksčiau analizuota, tačiau dar nėra įgyvendintų sprendimų. „Esame Kelių direkcijai siuntę raštus, kad šia gatve būtų uždraustas sunkiasvorių transporto priemonių eismas, išskyrus aptarnaujantį transportą. Visgi tai ne iki galo išspręsta problema“, – spaudos konferencijoje pripažino vicemerė.

Savivaldybėje veikiančios saugaus eismo komisijos pirmininkas, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Justas Ruškys minėjo, kad problema nėra nauja: „Tokia praktika, kad pagrindiniai miestų keliai priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), būdinga daugeliui savivaldybių, o kelių kategorijų keitimo procedūros – ilgas ir sudėtingas procesas. Tačiau nesėdime rankų sudėję, suprantame, kad gyventojai nori gyventi švariau ir, nors kelias priklauso LAKD, dedamos pastangos, kad ji būtų išspręsta“, – komentavo komisijos pirmininkas.

Tad nors yra siunčiami raštai ir užklausos LAKD, tačiau praktika rodo, kad realių veiksmų rajono Savivaldybė valstybinės reikšmės keliuose, kurie tuo pačiu yra ir miesto gatvės, imtis negali.

Gargžduose šiuo metu automobilių judėjimas yra pakitęs – vykdant lietaus nuotekų surinkimo sistemos įrengimą uždaryta Tilto g. atkarpa nuo J. Basanavičiaus iki Minijos g. Patekti į Pėžaičius, Vėžaičius ir Plungę galima nuo Kretingos plento per A1 magistralinį kelią. Į Gargždus galima atvažiuoti nuo A1 magistralinio kelio per Kretingos plentą, pakylant ties buvusia kavine „Kilena“. Taip pat į Gargždus galima įvažiuoti nuo Dauparų pusės per Klaipėdos g. ir nuo Dovilų krypties per J. Basanavičiaus g.Kelias atviras visiems

Dar kartą tikslinomės, kada vyko raštų siuntimas LAKD ir koks atsakymas gautas iš kelią valdančios valstybinės institucijos. „Klausimą dėl sunkiasvorių automobilių eismo Klaipėdos gatve vicemerė Audronė Balnionienė pakartotinai kėlė dar 2019 m. liepos mėnesį, tačiau LAKD iki šiol dar 2018 m. išsakytos savo pozicijos nekeitė“, – atsakyme redakcijai aiškino Klaipėdos rajono savivaldybės Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja Ernesta Badalova.

2018 metais LAKD į Savivaldybės atsiųstą raštą replikavo, jog nesiims naujų priemonių. Esą su šia gatve besiribojančiuose krašto kelyje Nr. 227 Jakai–Dovilai–Laugaliai ir rajoniniame kelyje Nr. 2205 Maciuičiai–Pėžaičiai jau yra apribotas tranzitinis krovininis eismas, todėl keičiant eismą Klaipėdos g. nebūtų išspręsta problema.

Dėl vykstančių remonto darbų miesto centre gyventojai raginami būti kantrūs.LAKD Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus komunikacijos vadybininkas Evaldas Tamariūnas komentavo, kad ribojančių ženklų Klaipėdos gatvėje nėra. „Apgailestaujame dėl gyventojų patiriamų nepatogumų, tačiau laikantis galiojančių teisės aktų valstybinės reikšmės keliais gali naudotis visų transporto priemonių vairuotojai“, – priežastį, kodėl šiuo krašto keliu naudojasi ir sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai, „Bangai“ pabrėžė E. Tamariūnas. Redakcijai pakartotinai teiraujantis tik pridėta, kad pagal Kelių įstatymo 18 str. kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl skirtingų priežasčių. „Jeigu minėtą kelią perimtų valdyti Savivaldybė, ji, laikydamasi teisės aktų, galėtų priimti sprendimus“, – komentarą užbaigė LAKD atstovas.

Visgi Klaipėdos gatvėje yra ženklas, draudžiantis traktorių eismą. E. Badalova patikslino, jog kelio ženklus stato kelio valdytojas, šiuo atveju – LAKD. Dėl to tik traktoriai negali važiuoti šia gatve.

Prioritetų eilėse – toli

Savivaldybės Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja E. Badalova tvirtino, kad bendravimas vyksta nuolat: kas mėnesį vykstama į susitikimus, elektroniniais laiškais bendraujama su tiesioginiais vadovais.

„Kartais galime pasidžiaugti, kad aktyvus bendravimas su LAKD pralaužia ledus ir pavyksta įrodyti Savivaldybės gyventojams kylančių problemų aktualumą, paspartinti jų sprendimą, tačiau kartais bendro sutarimo nerandame. Viskas yra reglamentuota teisės aktais, o vienašalių sprendimų priimti negalime. Nors rajone kelių būklė yra išties prasta, kyla daug problemų dėl eismo saugumo, tačiau pagal LAKD prioritetus eilėse esame toli“, – kalbėjo mero pavaduotoja A. Balnionienė.

Atrodo, pats paprasčiausias sprendimas, kuris tenkintų gyventojų poreikius, būtų apriboti sunkiasvorių eismą miesto centre. Šitaip mano ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Eglė Kučinskaitė. „Jeigu norima, kad sunkiasvorės mašinos nevažiuotų šia gatve, Savivaldybė gali inicijuoti nemažai pokyčių. Vienas iš jų – draudžiamieji ženklai, kurie apribotų sunkiasvorių transporto priemonių važiavimą“, – komentare „Bangai“ minėjo specialistė.

E. Badalova vėlgi akcentavo, jog Savivaldybė siūlo gatvėje ribojimus įvesti, tačiau pati to padaryti jai nuosavybės teise nepriklausančiuose keliuose negali.

Trukdo kelio statusas

Pirmadienį Klaipėdos rajono savivaldybėje vyko neeilinis Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto posėdis. Komiteto pirmininko pavaduotoja Loreta Piaulokaitė-Motuzienė informavo, kad klausimas dėl sunkiasvorių buvo keltas. „Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus perskaitė Kelių direkcijos raštą, nes iki šiol vienareikšmiškai duotas neigiamas atsakymas. Kadangi keičiasi LAKD direktorius, nutarėme, kad inicijuosime projekto rengimą dėl sunkiasvorių eismo ribojimo. Logiškiausia būtų riboti tonažą, kad piktybiškai nevažiuotų su žvyru, grūdais ir kt.“, – „Bangai“ minėjo Tarybos narė.

L. Piaulokaitė-Motuzienė kalbėjo, jog negalima visiškai apriboti aptarnaujančio transporto eismo, nes jei Gargžduose prasidės daugiafunkcio sporto centro statybos, greičiausiai srautas vėl padidės. „Dabar svarbiausia užsitikrinti Kelių direkcijos palaikymą, kad mūsų projektas nebūtų padėtas „į stalčių“. Iniciatyva šiuo klausimu pajudėjo. Per komiteto posėdį buvo priminta, kad šiame kelyje yra šiek tiek viršijamas kietųjų dalelių kiekis ore, taip pat ir triukšmo lygis“, – atkreipė dėmesį politikė.

Tad nors yra siunčiami raštai ir užklausos LAKD, praktika rodo, kad realių veiksmų Savivaldybė valstybinės reikšmės keliuose imtis negali.

Drėgnas valymas reikalingas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė „Bangą“ informavo, kad jų įstaiga tiria tik patalpų oro kokybę. Tačiau, jos nuomone, ir be didelių tyrimų sausuoju metų laikotarpiu pastebima, kaip vėjas ir transportas kelia dulkes. „Šios taršos tikrai galima išvengti gerai valant ir specialiai drėkinant (laistant) gatves. Statybos darbus vykdančios įmonės taip pat turėtų imtis visų įmanomų gyvenamosios aplinkos oro taršos priemonių: statybos darbų greta gyvenamųjų pastatų metu specialiomis priemonėmis dengti darbų zonas, kuriose susidaro dulkės, drėkinti ir pan.“, – komentavo specialistė pridėdama, kad gatvių valymo mechanizmai taip pat turėtų dirbti tik drėgnuoju režimu, o ne sukelti dulkių debesis.

Kelio Nr. 228 Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai, per kurį eina ir Klaipėdos g., valo AB „Kelių priežiūra“. Komunikacijos skyriaus vadovė Giedrė Čekavičienė informavo, kad įmonė prižiūri tik kelio dangą. „Kai yra valoma, šluojama kelio danga, visuomet šis darbas vykdomas dangos drėkinimo būdu su surinkimu, kitokiu būdu dangos nešluojame“, – kalbėjo G. Čekavičienė. Pasiteiravus, kokiu dažniu kelias yra nuvalomas, specialistė atsakė, jog kai susikaupia sąnašos, keliančios pavojų eismo saugumui, tačiau tikslaus grafiko nenurodė, tik nukreipė į teisės akto dokumentą.

Tyrimų rezultatai nedžiugina

Paanalizavus Klaipėdos rajono savivaldybėje 2019 metų metinį aplinkos oro monitoringą kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore praėjusiais metais nė viename tyrimų taške neviršijo paros ribinės vertės, nustatytos žmonių sveikatos apsaugai (50 µg/m3). Metinė ribinė vertė, nustatyta žmonių sveikatos apsaugai (40 µg/m3) buvo viršyta daugelyje tyrimų vietų pavasario sezono metu ir 4 tyrimų vietose pavasario metu.

Prasta situaciją dėl triukšmo – šių metų pavasario duomenimis, dienos metu leistino 70 decibelų (dBA) maksimalaus triukšmo lygio viršijimas užfiksuotas dvidešimt trijose tyrimo vietose. Dokumente rašoma, kad net vienuolika jų yra Gargždų mieste. Užfiksuoti triukšmo lygiai, kurie viršijo ribinę vertę, siekė 70,3–100,8 dBA, t. y. viršijo 0,3–30,8 dBA.

Vakaro maksimalus 65 dBA triukšmas viršytas dvidešimtyje tyrimo vietų, iš jų vienuolika – Gargžduose. Leistina vertė viršyta 0,2–24,9 dBA. Naktį didžiausias leistinas 60 dBA triukšmo perviršis pastebėtas 14 vietų, iš kurių šešios yra Gargžduose. Leistina riba peržengta 0,6–28,5 dBA.

Rengs daugiau patikrinimų

LTSA atstovė E. Kučinskaitė „Bangai“ komentavo, jog po redakcijos paklausimo ketinama organizuoti daugiau patikrinimų Gargžduose, Klaipėdos gatvėje. „LTSA pareigūnai atkreips dėmesį į šią problemą, planuoja stebėti šiuo keliu važiuojančių sunkiasvorių transporto priemonių svorius, ar nepažeidžia taisyklių ir t. t.“, – teigė specialistė pridurdama, jog jeigu bus fiksuojami pažeidimai, LTSA gali taikyti sankcijas. Bauda vyrauja nuo 140 iki 2 000 Eur – priklauso nuo apkrovos, t. y. kiek viršytas tonažas. 2019 metais Klaipėdos apskrityje LTSA užfiksavo 108 atvejus, kai transporto priemonės vežamo krovinio svoris buvo viršytas.

Skyriaus vedėja priminė, kad daromus galimus pažeidimus dėl teršimo ir pan. galima pateikti per epolicija.lt, nes kontrolę vykdo ne tik LTSA, bet ir policijos pareigūnai. „Gyventojai gali fotografuoti užterštas gatves ir kaip įrodymus įkelti į šią sistemą“, – priminė specialistė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) irgi paaktyvino patikrą. Klaipėdos AVMI viršininkas Audrius Morkūnas „Bangą“ informavo, kad Klaipėdos krašte jau yra įvykę per 40 patikrinimų. „Žiūrima, ar vežant krovinius yra tinkamai užpildyti vežamo krovinio važtaraščiai, ar visi duomenys pateikti elektroninių važtaraščių sistemoje (i.VAZ), ar nėra kitų neatitikimų“, – kalbėjo vadovas.

Nustatoma įvairių pažeidimų

Į „Bangą“ kreipęsis skaitytojas pasidalijo savo įtarimais, kad sunkiasvorės mašinos noriau važiuoja per miesto centrą, nes nori aplenkti kelių transporto kontrolę vengdami mokėti atitinkamus mokesčius. Iki šiol VMI patikras keliuose atlikdavo bendradarbiaudama su kitomis institucijomis – policija, muitine. „Nepaisant kovo mėn. šalyje paskelbto karantino, šiemet šalies keliuose iš viso atlikta per 300 patikrinimų, jų metu nustatyta per 100 įvairių pažeidimų, – minėjo A. Morkūnas. – Dažniausias pažeidimas – krovinio važtaraščio duomenų nepateikimas i.VAZ: tai daugiau nei trečdalis visų 2020 m. atliktų patikrinimų metu nustatytų pažeidimų.“ Tai vyrauja ir tarp nustatytų per patikras Klaipėdos rajono keliuose. Be to, užfiksuota ir atvejų, kai kroviniai vežami neturint jokių dokumentų, tačiau mūsų rajone to nepasitaikė. Būna, kad pagal reikalavimus dokumentai neužpildomi.

Nustačius, kad vežant krovinį jo važtaraščių duomenys nebuvo pateikti į i.VAZ, gresia bauda iki 390 Eur (švelniausia nuobauda – įspėjimas), už pakartotinį nusižengimą – 1040 Eur. Krovinį vežant be dokumentų gresia kur kas didesnės baudos – dydis priklauso nuo krovinio vertės, didžiausia skirtina – 3770 Eur bei krovinio konfiskavimas.

Klaipėdos AVMI viršininkas pažymi, kad po PVM sąskaitų faktūrų (i.SAF) ir i.VAZ posistemių duomenų analizės pagrindu inicijuotų stebėsenos ir kontrolės veiksmų per 2020 m. I pusmetį mokesčių mokėtojai papildomai deklaravo per 7,8 mln. Eur PVM.

Robertas MACIUS

Vitos VITAITĖS nuotr.


Taip pat skaitykite:

Drevernoje ir Svencelėje nuo potvynių saugos nauji pylimai
J. Ruškys: Gargžduose teritorijos planuojamos kompleksiškai
Mokyti(s) su parama lengviau
Kitą rudenį Klaipėdos rajone duris turėtų atverti nauja mokykla
Tarybos posėdyje – klounada prieš rinkimus: remontuojamą Gargždų Kvietinių gatvę politikas siūlė pavadinti Liberalų
Tarybos nariams  S. Karbauskui ir  V. Kurai – grėsmė netekti mandato
Apie prieštvaninius milžinus
Tautinių bendrijų išskirtinumas atsiskleidė Veiviržėnuose
Klaipėdiečiui fotomenininkui atminti – parodos ir albumas
Savo kančią įprasmina padėdama sergantiems vaikams
O ką jūs, jaunuoliai, mainais į mažulę?
Jaunieji kuršiai būrelyje įveikia bet kokias baimes
Sporto centro ugdytiniai kovojo Lietuvos pirmenybėse
Ir dekoratyvios, ir maistingos
Gardžiuokimės su su gargždiške moksleive Toma
Rašytojas savo kailiu pajuto kibernetinių užpuolikų smūgį
L. Linkevičius su Prancūzijos kolega aptarė svarbiausius regiono klausimus

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Neminėkite vien bloguoju

Ramybė gamtoje vis labiau įsiviešpatauja,…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook