Gargždiškių šonaslydininkų iniciatyva traukia ir mėgėjus, ir profesionalus
Karantinas stipriai apkarpė jaunimo galimybes užsiimti mėgstama veikla, tad gargždiškiai Jonas Jurevičius ir Matas Petrauskas nutarė suburti šonaslydžio (šnekamojoje kalboje vadinamo drifto) mėgėjus treniruotėms. Jaunuoliai džiaugiasi, jog kiekvieną mėnesį vienintelėje Vakarų Lietuvoje saugių šonaslydžio treniruočių aikštelėje suburia per 30 automobilių sporto entuziastų. Šios automobilių sporto šakos gerbėjus šonaslydininkai varžybomis pradžiugino ir Gargždų miesto gimtadienyje.
Padėjo draugai ir bendruomenė
Šonaslydžio treniruočių iniciatoriai Jonas Jurevičius ir Matas Petrauskas teigia, jog šie metai visus pristabdė prasidėjus koronavirusui. Bendrauti su draugais ir užsiimti kūrybine veikla esant karantinui buvo puiki idėja, dėl ko šiuo metu tai vienintelė tokia aikštelė Vakarų Lietuvoje. „Pasiruošimo procese mums labai padėjo draugai bei vietinė šonaslydininkų bendruomenė. Visi buvome išalkę pramogų po ganėtinai ilgo karantino, todėl šiuo metu į mūsų treniruotes susirenka bemaž 30 automobilių. Karantinas buvo puiki proga sportininkams pabaigti remontuoti ir ruošti savo sportinius automobilius šiam sezonui, – pasakojo idėjos kūrėjai, įvardijantys, jog norinčių važiuoti vis daugėja. – Tampa tikrai sunkiu uždaviniu sukontroliuoti visus vairuotojus, kad visi liktų patenkinti ir gautų pakankamai važiavimų trasoje.“
Jaunuolių tikslas itin svarus – užtikrinti saugų vairavimą keliuose. „Kol kas esame maži, bet labai ambicingi. Viską vykdome privačioje „Hidrostatybos“ teritorijoje. Planuose – ne tik treniruotės, bet ir prevencinis projektas, kurį padėti įgyvendinti kviesimės daug patarimų davusį Gargždų atvirą jaunimo centrą (GAJC)“, – kalbėjo J. Jurevičius ir M. Petrauskas.
GAJC direktorė Inesa Gaudutytė teigė su jaunimu pradėjusi bendrauti, kai Gargžduose buvo didelis sujudimas dėl motorolerių miesto centre. Susitikę su jaunuomene rado kompromisų, padėjo organizuoti motorolerių sezono atidarymą, kuris puikiai pavyko. „Vėliau diskutavome apie jų tolimesnius planus, galbūt net organizacijos įsteigimą. Žinau, kad vienas iš tos pačios kompanijos aktyvistų organizuoja šonaslydžio treniruotes ir, mano galva, tai yra sveikintina. Taip pat suprantu, kad dažnai visuomenė norėtų, jog jaunimas tik dalyvautų dailės terapijose ir pavyzdingai lankytų mokyklose chorą, bet yra kitaip ir turi būti kitaip. Turime palaikyti jaunimo iniciatyvas, padėti jiems realizuoti savo idėjas, net ir pačias utopiškiausias, diskutuoti“, – jaunuolius palaiko I. Gaudutytė.
Skundžiasi dideliu garsu
Gyventojai piktinasi dėl garso, sklindančio treniruočių metu, tačiau jaunimas patvirtino, kad baigia apie 18 val. Nors daugelyje savivaldybių patvirtintose triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklėse nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 iki 7 val., o savaitgaliais – nuo 22 val. iki 9 val., tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą baudžiama už sudrumstą ramybės laiką nuo 19 val. iki 7 val. ryto, tad jaunuoliai įstatymo teisiškai nepažeidžia. Vis dėlto iniciatoriai stengiasi ieškoti kompromiso: „Gauname skundų dėl triukšmo ir padangų kvapo iš netoliese gyvenančių žmonių. Sprendžiame, kaip sumažinti trukdžius kaimynams, bet, žinoma, tokie dalykai greit neišsisprendžia, nes viskas atsiremia į lėšas“, – sakė šonaslydininkai.
GAJC direktorė I. Gaudutytė akcentuoja, jog jei jaunimas baigia treniruotes laiku, neturėtų kilti problemų. „Jaunuoliai, vyresni nei 20 metų, skundžiasi, kad nėra jokių laisvalaikio pramogų. Bet tada ir atsakymas aiškus: šonaslydis trukdo, kaljanų baras trukdo ir t. t. Žinoma, visur yra dvi medalio pusės, tačiau svarbiausia – geranoriškumas ir norėjimas rasti tinkamą variantą abiem pusėms, o ne vienai“, – teigia direktorė.
Vertina ir patyrusieji, ir pradedantieji
Lietuvos šonaslydžio vicečempionas Valdas Vindžigelskis tokias treniruotes vertina teigiamai, nes tai padeda išmokti saugiai užsiimti automobilių sportu. „Pradedantiesiems didelė paskata mokytis matant, kaip treniruojasi labiau pasiekę šonaslydžio sporte. Profesionalams tai puiki galimybė testuoti automobilius neišvykstant iš rajono, kai artimiausia trasa pasibandymams – už 220 kilometrų nuo Gargždų“, – džiaugiasi sportininkas įvardindamas, jog treniruotėse labai nustebino pradedantieji, greitai tobulėjantys trasoje. „Pakalbėjus su keletu dalyvių susidarė įspūdis, kad daugiau vykdant treniruočių žymiai sumažėtų chuliganiškų važinėjimų gatvėmis“, – pastebi V. Vindžigelskis teigdamas, jog, esant galimybei ir nesidubliuojant datoms su varžybų tvarkaraščiu, būtinai dalyvaus tokioje treniruotėje.
Šonaslydžio mėgėjas Laurynas Grimalis taip pat džiaugiasi gargždiškių plėtojama iniciatyva. Pats sportu susidomėjo dar mokyklos laikais, kokiais 2006–2008 m., kai internete pamatė filmuotą medžiagą, kaip Japonijoje Ebisu trasoje slydo automobiliai. Tai paskatino domėtis, kas tas šonaslydis. „Po to viskas ėjo palaipsniui, atsirado naujų draugų, bendraminčių. Didžiausia bėda ta, kad yra labai mažai vietų, kur būtų galima legaliai treniruotis. Pavasarį iniciatoriai atrado „Hidrostatybos“ aikštelę, subūrė komandą ir pradėjo organizuoti treniruotes, tad kaip ir gėda būtų nedalyvauti treniruotėje, kuri vyksta gimtajame mieste“, – juokauja L. Grimalis pridurdamas, kad treniruotės – turiningas laisvalaikio praleidimas, kuris gali išaugti į profesionalų sportą, lavina koordinaciją, vairavimo įgūdžius, padeda susipažinti su technikos veikimu, remontu, automobilio galimybių ribomis.
Pagyrimų jaunimo iniciatyvai negaili treniruočių dalyvis Donatas Macpreikšas. „Visų pirma tai užimtumas konstruojant, tobulinant automobilį, nelieka laiko kitoms nereikalingoms veikloms, tuo pačiu labai gerina vairavimą standartiniais automobiliais. Pagerėja reakcija, susikoncentravimas ir santūrumas kelyje. Labai gerai turėti tokias vietas ir pajūrio krašte“, – akcentuoja entuziastas.
Iniciatoriai treniruotes rengia kiekvieną mėnesį.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
